Kas iš tikrųjų slepiasi po žodžiu „lengvatinis”
Jei kada nors importavote prekę iš kitos šalies ir pastebėjote, kad muitų mokestis buvo žymiai mažesnis nei tikėjotės – arba visai jo nebuvo – greičiausiai veikė koks nors lengvatinis prekybos režimas. Tai nėra kažkokia paslaptinga schema ar pilkoji zona. Tai visiškai teisėti, tarptautiniais susitarimais pagrįsti mechanizmai, kurie leidžia prekėms judėti tarp šalių su mažesnėmis arba nulinėmis muitų tarifų kliūtimis.
Tačiau problema ta, kad dauguma smulkių ir vidutinių verslų – ypač e-komercijos srityje – arba visai nežino apie šias galimybes, arba mano, kad tai skirta tik didelėms korporacijoms su ištisais teisiniais departamentais. Tai didelis mitas. Lengvatiniai prekybos režimai gali būti itin naudingi net ir nedideliam internetiniam parduotuvės savininkui, kuris importuoja prekes iš Azijos ar eksportuoja į ES rinką.
Šiame straipsnyje pabandysiu išnarplioti, kaip visa tai veikia praktiškai – ne iš teisinio vadovėlio perspektyvos, o iš verslo ir e-komercijos žiūros taško.
Pagrindiniai lengvatinių režimų tipai ir kaip jie skiriasi
Lengvatiniai prekybos režimai nėra vienas dalykas – tai visa ekosistema skirtingų susitarimų, kiekvienas su savo logika ir taisyklėmis. Juos galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:
Laisvosios prekybos susitarimai (LPS) – tai dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai tarp šalių, kurie panaikina arba sumažina muitus tam tikroms prekių kategorijoms. Europos Sąjunga yra sudariusi tokius susitarimus su daugybe šalių – Japonija, Kanada, Pietų Korėja, Singapūru ir daugeliu kitų. Kai ES importuotojas perka prekes iš Japonijos, jis gali pasinaudoti ES-Japonija LPS (JEFTA) ir sumokėti žymiai mažesnį arba nulinį muitą – bet tik jei prekė atitinka kilmės taisykles.
Bendroji lengvatų sistema (BLS / GSP) – tai vienpusis mechanizmas, kai išsivysčiusios šalys suteikia mažesnius muitus besivystančių šalių eksportui. ES GSP programa, pavyzdžiui, apima daugiau nei 90 besivystančių šalių. Jei importuojate tekstilę iš Bangladešo ar Kambodžos, tikėtina, kad galite pasinaudoti GSP lengvata.
Muitų sąjungos – tai gilesnė integracija, kai šalys ne tik panaikina muitus tarpusavyje, bet ir taiko bendrą išorinį muitų tarifą. ES pati savaime yra muitų sąjunga, bet ji taip pat turi tokius susitarimus su Turkija, Andora ir San Marinu.
Specialiosios ekonominės zonos (SEZ) – tai geografinės teritorijos su ypatingomis muitų ir mokesčių taisyklėmis. Kinijos laisvosios prekybos zonos, Dubajaus Džebel Ali zona ar Singapūro laisvosios prekybos zonos – visa tai pavyzdžiai, kur verslas gali veikti su žymiai mažesnėmis muitų naštomis.
Kilmės taisyklės – tai, kur dauguma klysta
Čia prasideda tikrasis galvos skausmas. Lengvatinis tarifas nėra automatiškas – jis taikomas tik tada, kai prekė atitinka vadinamąsias kilmės taisykles. Ir būtent čia daugelis importuotojų bei eksportuotojų padaro klaidų arba praranda galimybę pasinaudoti lengvata.
Kilmės taisyklės nustato, kiek „vietinio” turinio turi turėti prekė, kad būtų laikoma kilusios iš konkrečios šalies. Tai nėra tas pats, kas prekės pagaminimo vieta etiketėje. Pavyzdžiui, jei kinų gamintojas surenka produktą iš komponentų, kurie daugiausia atvežti iš trečiųjų šalių, tas produktas gali nebūti laikomas „kilęs” iš Kinijos pagal tam tikro susitarimo taisykles.
Yra kelios pagrindinės kilmės nustatymo taisyklės:
- Vertės pridėjimo taisyklė – tam tikras procentas prekės vertės turi būti sukurtas šalyje eksportuotojoje
- Tarifinio kodo pakeitimo taisyklė – gamybos procesas turi būti toks, kad galutinio produkto muitų tarifinis kodas skirtųsi nuo žaliavų ar komponentų kodo
- Specifinių procesų taisyklė – tam tikros pramonės šakos (tekstilė, chemija) turi atlikti konkrečius gamybos etapus šalyje eksportuotojoje
Praktinis patarimas: jei importuojate prekes iš Azijos ir norite pasinaudoti GSP ar LPS lengvata, visada prašykite tiekėjo pateikti kilmės sertifikatą arba eksportuotojo pareiškimą. Ir ne tik prašykite – patikrinkite, ar jis tikrai atitinka reikalavimus. Muitinė gali pareikalauti įrodymų, ir jei jų neturite, turėsite sumokėti visą muitą su palūkanomis.
E-komercija ir lengvatiniai režimai – kur slypi galimybės
Grįžkime prie to, kas labiausiai aktualu e-komercijos verslui. Jei turite internetinę parduotuvę ir importuojate prekes, lengvatiniai režimai gali tiesiogiai paveikti jūsų maržas. Ir tai nėra smulkmena – muitai gali sudaryti 5-20% prekės vertės, priklausomai nuo kategorijos.
Keletas konkrečių scenarijų:
Dropshipping iš Azijos į ES rinką. Jei dirbate su tiekėjais iš Vietnamo ar Indonezijos, šios šalys patenka į ES GSP programą. Tai reiškia, kad tam tikros prekių kategorijos gali turėti 0% arba sumažintą muitą. Tačiau čia svarbu žinoti, kad nuo 2021 m. ES panaikino 22 EUR ribą, žemiau kurios siuntiniai buvo neapmokestinami muitu. Dabar visoms prekėms, kurių vertė viršija 150 EUR, taikomi muitai, o PVM mokamas nuo pirmo euro.
Eksportas į Japoniją ar Kanadą. Jei gaminate ar parduodate prekes ES ir norite patekti į Japonijos ar Kanados rinką, JEFTA ir CETA susitarimai suteikia reikšmingų muitų lengvatų. Japonijos rinka ypač įdomi e-komercijos požiūriu – japonai aktyviai perka iš užsienio internetinių parduotuvių, o JEFTA panaikino muitus daugeliui ES kilmės prekių.
Sandėliavimas laisvosios prekybos zonose. Kai kurie e-komercijos verslai naudoja strategiją, kai prekes laiko laisvosios prekybos zonose (pvz., Nyderlandų ar Belgijos logistikos centruose) ir importuoja į ES tik tada, kai gauna užsakymą. Tai leidžia atidėti muito mokėjimą ir optimizuoti pinigų srautus.
Dokumentacija ir atitikties reikalavimai – praktinis vadovas
Teorija yra viena, bet praktika – visai kas kita. Norint realiai pasinaudoti lengvatiniais tarifais, reikia tinkamų dokumentų. Ir čia daugelis verslininkų susiduria su biurokratiniu labirintu.
Pagrindiniai dokumentai, kurių gali prireikti:
EUR.1 judėjimo sertifikatas – tai tradicinis kilmės įrodymo dokumentas, naudojamas ES prekybos susitarimuose. Jį išduoda eksportuojančios šalies muitinė. Jei importuojate prekes iš šalies, su kuria ES turi LPS, tiekėjas turėtų pateikti šį sertifikatą.
Eksportuotojo pareiškimas (REX sistema) – modernesnė alternatyva EUR.1. Registruoti eksportuotojai (REX sistema) gali patys deklaruoti prekių kilmę ant sąskaitos faktūros. Tai paprastesnis ir greitesnis procesas, bet tiekėjas turi būti užregistruotas REX sistemoje.
GSP kilmės sertifikatai (Form A) – naudojami GSP sistemoje. Juos išduoda eksportuojančios šalies valdžios institucijos.
Praktiniai patarimai dėl dokumentacijos:
- Visada saugokite kilmės dokumentus bent 4 metus – tiek laiko muitinė gali atlikti patikrinimą
- Jei importuojate reguliariai iš to paties tiekėjo, nustatykite sistemą, kuri automatiškai tikrina, ar gaunami dokumentai yra tinkami
- Naudokite muitų tarifų duomenų bazes – ES TARIC sistema yra nemokama ir leidžia patikrinti, kokie tarifai taikomi konkrečioms prekėms iš konkrečių šalių
- Apsvarstykite galimybę dirbti su muitų tarpininku (customs broker), ypač jei importuojate dideliais kiekiais arba sudėtingų kategorijų prekes
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dirbdamas su e-komercijos verslais, pastebiu, kad tos pačios klaidos kartojasi vėl ir vėl. Štai keletas dažniausių:
Klaida Nr. 1: Manoma, kad kilmės šalis = gamybos šalis. Tai galbūt dažniausia klaida. Prekė gali būti pagaminta Kinijoje, bet jei ji buvo surinkta iš komponentų, kurių dauguma kilę iš kitų šalių, ji gali nebūti laikoma „kinų kilmės” pagal tam tikro susitarimo taisykles. Ir atvirkščiai – prekė gali būti laikoma kilusia iš šalies, net jei dalis gamybos vyko kitur.
Klaida Nr. 2: Pamiršti apie kumuliaciją. Daugelis lengvatinių susitarimų leidžia „kumuliuoti” kilmę – tai reiškia, kad komponentai iš kelių šalių, kurios yra to paties susitarimo narės, gali būti laikomi „vietiniais”. Pavyzdžiui, pagal ES-Japonija susitarimą, japonų gamintojas gali naudoti ES kilmės komponentus ir vis tiek gauti lengvatinį tarifą eksportuojant į ES.
Klaida Nr. 3: Neteisingas HS kodas. Harmonizuota sistema (HS) – tai tarptautinė prekių klasifikavimo sistema. Neteisingas kodo parinkimas gali reikšti, kad prekinė lengvata apskritai netaikoma arba taikoma netinkama. Ir tai nėra tik biurokratinis niuansas – skirtingi kodai gali reikšti skirtingus muitus, kartais labai reikšmingai.
Klaida Nr. 4: Ignoruoti antidempingo muitus. Net jei prekė teoriškai atitinka lengvatinio tarifo reikalavimus, gali būti taikomi papildomi antidempingo ar kompensaciniai muitai. Tai ypač aktualu importuojant tam tikras prekes iš Kinijos – saulės baterijos, plieno gaminiai, tekstilė ir daugelis kitų kategorijų gali turėti papildomus muitus, kurie anuliuoja bet kokią lengvatą.
Klaida Nr. 5: Nesinaudoti muitų grąžinimo procedūromis. Jei jau sumokėjote muitą, bet vėliau supratote, kad turėjote teisę į lengvatą, daugeliu atvejų galima retroaktyviai pareikalauti grąžinimo. ES muitinės teisė leidžia tai padaryti per 3 metus. Daugelis verslų tiesiog nežino apie šią galimybę.
Lengvatiniai režimai ir tiekimo grandinės optimizavimas
Pažangiausi e-komercijos verslai naudoja lengvatinius prekybos režimus ne tik kaip muitų taupymo priemonę, bet kaip strateginį tiekimo grandinės optimizavimo įrankį. Tai reiškia, kad sprendimas, iš kur pirkti, kur sandėliuoti ir kaip struktūrizuoti tiekimo grandinę, priimamas atsižvelgiant į galimas muitų lengvatas.
Pavyzdys: ES e-komercijos verslas, parduodantis elektronikos priedus, gali svarstyti tarp tiekėjų Kinijoje, Vietname ir Malaizijoje. Kinija neturi lengvatinio susitarimo su ES (ir dar turi papildomus antidempingo muitus kai kurioms kategorijoms). Vietnamas patenka į ES GSP+ programą. Malaizija turi tam tikras lengvatas per ES-ASEAN derybų eigą. Šis skirtumas gali reikšti 5-12% skirtumą prekės savikainoje – tai labai reikšminga suma, kai konkuruojate e-komercijoje pagal kainą.
Kitas aspektas – sandėliavimo strategija. Kai kurie verslai naudoja Turkiją kaip logistikos centrą, nes ES-Turkija muitų sąjunga leidžia pramoninėms prekėms judėti be muitų. Tai gali būti efektyvu, jei tiekiate prekes tiek į ES, tiek į Turkijos rinką.
Tačiau čia svarbu nepervertinti galimybių. Tiekimo grandinės pertvarkymas vien dėl muitų optimizavimo gali būti per brangus, jei neatsižvelgiama į kitus faktorius – logistikos kaštus, kokybės kontrolę, pristatymo laiką. Muitų sutaupymas turi būti vertinamas bendrame kontekste.
Ateities tendencijos ir ko tikėtis – bei kodėl verta domėtis jau dabar
Lengvatinių prekybos režimų peizažas nuolat keičiasi, ir e-komercijos verslams svarbu sekti šias tendencijas. Keletas dalykų, kurie jau vyksta ir turės reikšmingą poveikį:
ES ir Indijos LPS derybos. Europos Sąjunga ir Indija jau kelerius metus derasi dėl laisvosios prekybos susitarimo. Jei jis bus sudarytas, tai atvers didžiulę rinką su lengvatiniais tarifais abiem kryptimis. Indija yra vienas didžiausių tekstilės, farmacijos ir IT paslaugų eksportuotojų – lengvatinis susitarimas galėtų reikšmingai paveikti daugelio e-komercijos kategorijų kainodarą.
ES ir Australijos bei Naujosios Zelandijos derybos. Šie susitarimai taip pat pažengę gana toli. Australija ir Naujoji Zelandija yra turtingos rinkos su aukštu perkamosios galios lygiu – potencialiai įdomios e-komercijos eksportui.
GSP reformos. ES reguliariai peržiūri savo GSP programą. Kai kurios šalys gali būti pašalintos iš programos (jei jų ekonomika pakankamai išsivysčiusi), kitos – įtrauktos. Tai reiškia, kad tiekimo grandinė, kuri šiandien naudojasi GSP lengvata, rytoj gali jos netekti.
Skaitmeninė prekyba ir e-komercijos specifinės nuostatos. Vis daugiau naujų prekybos susitarimų apima specialias nuostatas dėl skaitmeninės prekybos ir e-komercijos. Tai apima duomenų srautų laisvę, elektroninių sutarčių pripažinimą, skaitmeninių produktų apmokestinimą. Šie aspektai tampa vis svarbesni, ypač verslams, parduodantiems skaitmenius produktus ar paslaugas.
Anglija po Brexit. Jungtinė Karalystė išėjo iš ES muitų sąjungos ir dabar turi savo prekybos susitarimų tinklą. ES-JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (TCA) suteikia nulinį muitą daugeliui prekių, bet su kilmės taisyklių reikalavimais. E-komercijos verslams, parduodantiems tiek į ES, tiek į JK rinkas, tai reiškia papildomą dokumentacijos naštą.
Ką daryti dabar? Pirmiausia – sudarykite savo importo/eksporto prekių sąrašą ir patikrinkite, ar joms galioja kokie nors lengvatiniai tarifai. Naudokite ES TARIC duomenų bazę arba paprašykite muitų konsultanto atlikti auditą. Daugelis verslų atranda, kad jau moka per daug muitų tiesiog todėl, kad niekada nepasidomėjo galimomis lengvatomis. Tai ne raketų mokslas – tai tiesiog žinojimas, kur ieškoti ir kaip teisingai užpildyti dokumentus. O sutaupytos lėšos gali tiesiogiai papildyti jūsų rinkodaros biudžetą arba leisti sumažinti kainas ir taip įgyti konkurencinį pranašumą rinkoje, kur kiekvienas procentas svarbus.
