Pradžia / Logistika ir pristatymas / ES sankcijos ir prekyba su Rusija/Baltarusija

ES sankcijos ir prekyba su Rusija/Baltarusija

Kas iš tikrųjų vyksta su ES sankcijomis – ir kodėl tai svarbu kiekvienam verslui

Jei dirbate e-komercijoje, importuojate prekes, turite tiekėjų grandinę, kuri kažkur liečiasi su Rytų Europa, arba tiesiog bandote suprasti, kodėl tam tikros logistikos maršrutai staiga tapo sudėtingesni – šis straipsnis yra būtent jums. ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nėra tik politinis reiškinys, kurį galima ignoruoti. Tai realus, kasdieninis verslo iššūkis, kuris paveikia tiekimo grandines, mokėjimo sistemas, draudimą, logistiką ir net paprastą el. pašto korespondenciją su tam tikrais partneriais.

Nuo 2022 metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES sankcijų paketas išaugo į kažką, ko anksčiau tiesiog nebuvo. Šiandien kalbame apie 14 sankcijų paketų, tūkstančius į sąrašus įtrauktų fizinių ir juridinių asmenų, ir dešimtis sektorių, kuriems taikomi eksporto ar importo apribojimai. Baltarusijai sankcijos buvo pradėtos taikyti dar anksčiau – po 2020 metų rinkimų suklastojimo ir Raman Pratasevič lėktuvo priverstinio nutupdymo incidento.

Bet čia prasideda tikroji problema: daugelis verslų vis dar nėra tikri, kas jiems konkrečiai taikoma. O nežinojimas šiuo atveju nėra pateisinimas.

Sankcijų anatomija – ką jos realiai draudžia

Pirmiausia reikia suprasti, kad ES sankcijos nėra vienas dokumentas. Tai visas teisinis ekosistemas, sudarytas iš kelių skirtingų tipų priemonių:

Individualios sankcijos – tai draudimas bendrauti su konkrečiais asmenimis ar organizacijomis. Jei jūsų klientas ar tiekėjas yra įtrauktas į ES sankcijų sąrašą (vadinamąjį „consolidated list”), jūs negalite su juo vykdyti jokių verslo operacijų. Tai apima ne tik tiesioginius mokėjimus, bet ir paslaugų teikimą, prekių tiekimą, net konsultacijas.

Sektorinės sankcijos – šios yra sudėtingesnės ir dažnai labiausiai veikia e-komercijos verslininkus. Jos apima draudimą eksportuoti tam tikras prekes į Rusiją ar Baltarusiją arba importuoti tam tikras prekes iš šių šalių. Sąrašai yra milžiniški – nuo prabangos prekių iki elektronikos, nuo automobilių dalių iki tam tikrų cheminių medžiagų.

Finansinės sankcijos – apima draudimą atlikti tam tikras finansines operacijas, draudimą dirbti su tam tikrais bankais (pvz., Sberbank, VTB), SWIFT sistemos atjungimą nuo daugelio Rusijos bankų.

Paslaugų sankcijos – ir čia daugelis nustebsta. ES draudžia teikti tam tikras paslaugas Rusijos subjektams. Tai apima IT konsultacijas, teisinę pagalbą, buhalterines paslaugas, reklamos paslaugas, rinkodaros konsultacijas. Jei jūs teikiate skaitmenines paslaugas Rusijos įmonėms – jūs galite būti sankcijų taikymo srityje.

Praktinis patarimas: prieš pradedant bet kokį sandorį su šalimis, kurios gali būti susijusios su Rusija ar Baltarusija, patikrinkite ES konsoliduotą sankcijų sąrašą. Jis yra viešai prieinamas EUR-Lex platformoje ir atnaujinamas reguliariai. Taip pat galite naudoti OFAC (JAV) sąrašus, jei jūsų verslas turi bet kokią sąsają su JAV rinka.

Dvejopo naudojimo prekės – labiausiai painiojanti tema

Viena iš dažniausių klaidų, kurią daro e-komercijos verslininkai, yra ta, kad jie mano: „aš parduodu paprastas, nekenksmingos prekes, tai sankcijos manęs neliečia.” Bet čia įsijungia „dvejopo naudojimo” (dual-use) prekių koncepcija, ir ji gali labai nemaloniai nustebinti.

Dvejopo naudojimo prekės – tai produktai, kurie turi civilinį pritaikymą, bet gali būti naudojami ir kariniais tikslais. Ir šis sąrašas yra daug platesnis, nei daugelis galvoja:

  • Tam tikri elektronikos komponentai (mikroschemų rinkiniai, puslaidininkiai)
  • Navigacijos įranga
  • Tam tikra programinė įranga
  • Optiniai prietaisai
  • Tam tikri chemikalai
  • Pramoninė įranga
  • Dronų komponentai

ES reglamentas 2021/821 reglamentuoja dvejopo naudojimo prekių eksportą, o po 2022 metų šis reglamentas buvo gerokai sugriežtintas Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Esmė ta, kad net jei jūsų prekė nėra tiesiogiai sankcijų sąraše, jei ji gali būti naudojama kariniais tikslais ir jūs žinote arba turėjote žinoti, kad ji bus siunčiama į Rusiją – jūs galite būti atsakingas.

Konkreti rekomendacija: jei jūs parduodate bet kokią elektroniką, pramoninę įrangą ar technologinius produktus, pasikonsultuokite su muitinės teisės specialistu. Lietuvos muitinė turi specialistus, kurie gali padėti nustatyti, ar jūsų prekė patenka į dvejopo naudojimo kategoriją. Tai nėra prabanga – tai būtinybė.

Sankcijų apėjimas per trečiąsias šalis – ir kodėl tai labai rizikinga strategija

Vienas iš labiausiai paplitusių „sprendimų”, kurį bandė taikyti kai kurie verslininkai – siųsti prekes per trečiąsias šalis. Kazachstanas, Armėnija, Gruzija, Turkija, Serbija – šios šalys po 2022 metų patyrė neįtikėtiną tam tikrų prekių importo augimą. Sutapimas? Tikrai ne.

Problema ta, kad ES ir JAV labai gerai supranta šią schemą. Ir jie aktyviai dirba su šiomis tranzito šalimis, kad užkirstų kelią sankcijų apėjimui. Be to, ES reglamentai tiesiogiai draudžia ne tik tiesioginį eksportą į Rusiją, bet ir eksportą žinant, kad prekės bus perparduotos ar persiųstos į Rusiją.

Tai reiškia, kad jei jūs parduodate prekes Kazachstano įmonei ir turite pagrindo manyti (arba turėjote turėti pagrindo manyti), kad tos prekės keliaus į Rusiją – jūs pažeidžiate sankcijas. Ir „aš nežinojau” čia neveikia kaip gynybos argumentas, jei aplinkybės rodė, kad turėjote žinoti.

Kaip apsisaugoti? Pirma, atlikite tinkamą „due diligence” – patikrinkite savo klientus. Jei Kazachstano įmonė, kuri anksčiau pirko 100 vienetų per metus, staiga nori pirkti 10 000 – tai yra raudonas vėliavėlė. Antra, įtraukite į sutartis „end-use” sertifikatus, kuriuose pirkėjas patvirtina, kad prekės nebus perparduotos į sankcijų sąraše esančias šalis. Trečia, dokumentuokite viską – kiekvieną patikrinimą, kiekvieną susirašinėjimą.

Kaip tai veikia e-komercijos platformas ir mokėjimus

Jei jūs valdote e-komercijos parduotuvę ir naudojate tokias platformas kaip Stripe, PayPal, Shopify Payments ar kitas tarptautines mokėjimo sistemas – jūs jau pastebėjote, kad jos labai rimtai žiūri į sankcijų laikymąsi. Ir tai nėra jų savanoriškas pasirinkimas – tai teisinė prievolė.

Stripe, pavyzdžiui, automatiškai blokuoja mokėjimus iš Rusijos ir Baltarusijos. PayPal sustabdė veiklą Rusijoje jau 2022 metų kovo mėnesį. Bet čia yra subtilybė, kuri daugelį nustebina: net jei mokėjimas ateina iš „saugios” šalies, bet mokėtojas yra į sankcijų sąrašą įtrauktas asmuo – mokėjimo sistema turi pareigą tą mokėjimą blokuoti.

Praktinė rekomendacija e-komercijos verslams:

  • Patikrinkite savo mokėjimo procesoriaus sankcijų politiką – ji turėtų būti jūsų pirmasis gynybos sluoksnis
  • Jei parduodate B2B, įdiekite savo sankcijų patikrinimo procesą prieš priimant užsakymą
  • Jei naudojate WooCommerce ar Magento – yra specialūs pluginai sankcijų patikrinimui, bet jie nėra tobuli ir neturėtų būti vienintelis apsaugos sluoksnis
  • Apsvarstykite IP blokavimą iš Rusijos ir Baltarusijos, bet žinokite, kad tai nėra pakankama priemonė – VPN apeina šiuos blokus

Dar vienas svarbus aspektas – kriptovaliutos. Daugelis bandė naudoti kriptovaliutas kaip būdą apeiti finansines sankcijas. Tačiau ES ir JAV reguliatoriai labai aiškiai pasakė: sankcijos taikomos nepriklausomai nuo mokėjimo metodo. Jei mokėjimas kriptovaliuta eina sankcijų sąraše esančiam asmeniui – tai yra sankcijų pažeidimas.

Importas iš Rusijos ir Baltarusijos – kas draudžiama

Kalbėjome daug apie eksportą, bet importas taip pat yra labai svarbi tema. ES įvedė daugybę importo draudimų, kurie tiesiogiai veikia tam tikrų sektorių verslininkus.

Draudžiama importuoti iš Rusijos:

Energetika: Nafta ir naftos produktai (su tam tikromis išimtimis), anglys. Dujos techniškai nėra visiškai uždrausta, bet situacija sudėtinga ir keičiasi.

Metalai: Geležis ir plienas, tam tikri spalvotieji metalai. Tai labai paveikė Europos gamybos sektorių, kuris priklausė nuo rusiško plieno.

Žemės ūkis: Tam tikri žemės ūkio produktai, jūros gėrybės.

Prabangos prekės: Deimantai – tai buvo ypač svarbus sprendimas, nes Rusija yra viena didžiausių deimantų gamintojų pasaulyje per Alrosa kompaniją.

Kitos prekės: Mediena, popierius, guma, plastikai ir daugelis kitų.

Baltarusijos atveju importo draudimai apima: kalio trąšas (Baltarusija yra viena didžiausių pasaulio kalio gamintojų), medienos produktus, cemento produktus, geležies ir plieno gaminius ir daugelį kitų.

Jei jūsų verslas importavo bet kuriuos iš šių produktų – jūs turėjote surasti alternatyvius tiekėjus. Ir daugelis tai padarė, nors tai buvo skausminga ir brangu. Tačiau tie, kurie bandė tęsti importą per tarpininkus ar klaidingai deklaruojant kilmės šalį – susidūrė su rimtomis teisinėmis problemomis.

Compliance programa – ne biurokratija, o verslo apsauga

Daugelis smulkaus ir vidutinio verslo savininkų mano, kad sankcijų atitikties programos (compliance programs) yra tik didelių korporacijų reikalas. Tai labai pavojinga klaida. Sankcijų pažeidimų baudos Europoje gali siekti milijonus eurų, o kai kuriose šalyse numatytas ir baudžiamasis atsakomybė.

Ką turėtų apimti minimali sankcijų atitikties programa net smulkiam verslui:

Klientų ir partnerių patikrinimas: Prieš kiekvieną naują sandorį patikrinkite, ar jūsų partneris nėra ES konsoliduotame sankcijų sąraše. Tai galima padaryti nemokamai per EUR-Lex platformą arba naudojant mokamus įrankius kaip Refinitiv World-Check, Dow Jones Risk & Compliance ar kitus.

Prekių klasifikacija: Žinokite savo prekių muitinės tarifų kodus (CN kodus) ir patikrinkite, ar jos nėra sankcijų sąrašuose. Tai nėra taip sudėtinga, kaip skamba – Lietuvos muitinės svetainėje yra paieškos įrankiai.

Vidinė politika: Parašykite paprastą dokumentą, kuriame aprašote, kaip jūsų įmonė tikrina klientus ir partnerius prieš sandorius. Net vieno puslapio dokumentas yra geriau nei nieko – jis rodo, kad jūs sąžiningai stengėtės laikytis reikalavimų.

Mokymai: Jei turite darbuotojus, kurie dirba su pardavimais ar pirkimais – jie turi žinoti pagrindus. Tai nereikalauja didelių investicijų – yra nemokamų resursų internete, įskaitant ES oficialius gidus.

Incidentų valdymas: Žinokite, ką daryti, jei aptinkate galimą pažeidimą. Daugeliu atvejų savanoriškas pranešimas reguliatorius ir bendradarbiavimas su jais gali labai sumažinti sankcijas.

Kai verslas susitinka su geopolitika – kaip judėti pirmyn

Tiesą sakant, ES sankcijų sistema nėra tobula. Ji yra sudėtinga, kartais prieštaringa, ir jos taikymas skiriasi skirtingose ES valstybėse narėse. Lietuva, kaip viena aktyviausių sankcijų šalininkų, turi gana griežtą požiūrį, tuo tarpu kai kurios kitos ES šalys istoriškai buvo švelnesnes.

Bet čia yra esminis dalykas, kurį reikia suprasti: sankcijų sistema keičiasi ir griežtėja. Kiekvienas naujas sankcijų paketas prideda naujų apribojimų. Ir tendencija aiški – ne mažiau, o daugiau reguliavimo. Tai reiškia, kad verslas, kuris šiandien investuoja į compliance, rytoj bus geriau pasiruošęs nei tas, kuris laukia, kol bus priverstas.

Taip pat verta paminėti, kad sankcijų laikymasis nėra tik teisinė prievolė – tai ir reputacinis klausimas. Investuotojai, bankai, partneriai vis labiau žiūri į tai, kaip įmonės valdo sankcijų riziką. ESG (Environmental, Social, Governance) standartai apima ir sankcijų atitiktį. Jei jūs norite pritraukti investicijų ar bendradarbiauti su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis – jūsų compliance programa bus tikrinama.

Praktiniai žingsniai, kuriuos galite žengti jau šiandien:

  • Užsiregistruokite ES sankcijų naujienų sąraše – taip gausite pranešimus apie naujus paketus
  • Susisiekite su Lietuvos verslo konfederacija ar Prekybos rūmais – jie turi resursų ir ekspertų, kurie gali padėti
  • Jei turite teisinį konsultantą – paklauskite jo apie sankcijų riziką jūsų konkrečiame versle
  • Peržiūrėkite savo tiekimo grandinę ir identifikuokite vietas, kur gali būti sankcijų rizika
  • Jei dirbate su logistikos partneriais – patikrinkite, ar jie turi sankcijų atitikties procedūras

Geopolitika ir verslas visada buvo susipynę, bet po 2022 metų ši sąsaja tapo neišvengiama kasdienine realybe. Verslai, kurie tai supranta ir aktyviai valdo sankcijų riziką, ne tik išvengia baudų ir teisinių problemų – jie kuria tvirtesnę, patikimesnę ir ilgalaikę verslo struktūrą. O tie, kurie tikisi, kad „kažkaip praeis” arba kad niekas nepastebės – žaidžia labai rizikingą žaidimą su labai realiais pralaimėjimo scenarijais. Pasaulis, kuriame veikia jūsų verslas, pasikeitė. Ir greičiau ar vėliau teks prisitaikyti – geriau tai padaryti savo noru ir laiku, nei laukti, kol situacija privers.