Kodėl akcijų prekyba ir mokesčiai – ne pati mėgstamiausia tema
Dauguma žmonių, pradedančių investuoti į akcijas, galvoja apie vieną dalyką – kiek galima uždirbti. Mokesčiai? Deklaravimas? Tai kažkur toli, kažkada vėliau. Ir tada ateina balandis, o kartu su juo – VMI deklaracijos pateikimo terminas ir staigi realizacija, kad reikia kažką daryti su tomis pajamomis, kurias gavai parduodamas akcijas.
Lietuvoje pajamų iš akcijų prekybos deklaravimas nėra ypač sudėtingas procesas, bet jis turi savo niuansų, kuriuos praleisti – brangu. Tiesiogine prasme. Todėl šiame straipsnyje išnagrinėsime viską nuo pradžių iki pabaigos – kokios pajamos apmokestinamos, kaip jas apskaičiuoti, ką rašyti deklaracijoje ir kaip teisėtai sumažinti mokėtiną sumą.
Kas laikoma pajamomis iš akcijų prekybos
Pirmiausia reikia suprasti, kas iš tikrųjų yra apmokestinama. Čia dažnai kyla painiava, nes žmonės mano, kad mokestis skaičiuojamas nuo visos sumos, kurią gavo pardavus akcijas. Taip nėra.
Apmokestinamas kapitalo prieaugis – tai skirtumas tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos. Jei nupirkai akcijų už 1 000 eurų ir pardavai už 1 500 eurų, apmokestinamas prieaugis yra 500 eurų, o ne 1 500 eurų.
Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
- Dividendai – tai atskira pajamų rūšis, ji taip pat apmokestinama, bet kitaip nei kapitalo prieaugis. Apie tai truputį vėliau.
- Nerealizuotas pelnas – jei akcijų vertė išaugo, bet tu jų neparavai, mokesčio nėra. Mokestis atsiranda tik pardavimo momentu.
- Nuostoliai – jei parduodant akcijas patyriai nuostolį, jis gali būti įskaičiuotas prieš kitų sandorių pelną. Tai labai svarbu ir prie to grįšime.
Dar vienas svarbus momentas – pajamos iš akcijų prekybos Lietuvoje priskiriamos prie B klasės pajamų. Tai reiškia, kad mokestį apskaičiuoji ir sumoki pats, o ne darbdavys ar brokeris (nebent brokeris yra Lietuvos rezidentas ir pats išskaičiuoja mokestį, bet tai retenybė).
Mokesčio tarifas ir kada jis taikomas
Lietuvoje kapitalo prieaugiui taikomas 15% GPM tarifas. Tai galioja tiek fiziniams asmenims, tiek kai kuriais atvejais individualia veikla užsiimantiems asmenims.
Tačiau yra viena labai svarbi išimtis, kurią daugelis investuotojų naudoja – ir visiškai teisėtai. Jei akcijas laikei ilgiau nei 3 metus ir jos nebuvo įsigytos per organizuotą rinką (biržą), kapitalo prieaugis gali būti neapmokestinamas. Bet čia svarbu suprasti: jei akcijos buvo pirktos per biržą (pvz., Nasdaq, NYSE, Euronext), ši išimtis netaikoma.
Taip pat verta žinoti apie neapmokestinamąjį minimumą. Pajamos iš kapitalo prieaugio, neviršijančios 500 eurų per metus, neapmokestinamos. Tai reiškia, kad jei per metus uždirbo 400 eurų kapitalo prieaugio, mokesčio mokėti nereikia. Jei uždirbo 600 eurų – mokestis skaičiuojamas nuo 100 eurų (600 – 500 = 100 eurų, mokestis = 15 eurų).
Dividendams taikomas tas pats 15% tarifas, bet čia yra skirtumas – dividendai iš Lietuvos įmonių dažnai jau būna apmokestinti prie šaltinio, todėl reikia patikrinti, ar mokestis jau buvo išskaičiuotas.
Kaip apskaičiuoti kapitalo prieaugį – praktiškai
Teorija – gerai, bet praktika – geriau. Pažiūrėkime į konkretų pavyzdį.
Tarkime, per 2024 metus:
- Sausį nupirkai Apple akcijų už 2 000 eurų
- Birželį pardavei tas akcijas už 2 800 eurų (pelnas: 800 eurų)
- Rugpjūtį nupirkai Tesla akcijų už 1 500 eurų
- Lapkritį pardavei Tesla akcijas už 1 200 eurų (nuostolis: 300 eurų)
Bendras kapitalo prieaugis = 800 – 300 = 500 eurų. Kadangi tai lygiai neapmokestinamajam minimumui, mokesčio mokėti nereikia. Jei prieaugis būtų 501 euras, mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 euro.
Dabar kitas klausimas – kaip apskaičiuoti įsigijimo kainą, jei tą pačią akciją pirkai kelis kartus skirtingomis kainomis? Lietuvos teisė leidžia naudoti FIFO metodą (pirmasis įeina – pirmasis išeina) arba svertinio vidurkio metodą. Svarbu, kad nusisprendi metodą – jo laikykis nuosekliai.
Prie įsigijimo kainos galima pridėti ir sandorio išlaidas – brokerio komisiniai, mokesčiai už sandorį. Tai sumažina apmokestinamąjį prieaugį. Tas pats galioja ir pardavimo išlaidoms.
Deklaracijos pildymas žingsnis po žingsnio
Dabar prie paties deklaravimo proceso. Pajamos iš akcijų prekybos deklaruojamos per VMI elektroninį deklaravimo sistemą (EDS) pateikiant GPM311 formą.
Terminas – iki gegužės 1 d. už praėjusius metus. Mokestis sumokamas iki tų pačių metų gegužės 1 d.
Štai kaip tai atrodo praktiškai:
- Prisijunk prie EDS (deklaravimas.vmi.lt) per el. bankininkystę arba el. parašą
- Pasirink GPM311 formą (metinė pajamų deklaracija)
- Eik į skiltį „B klasės pajamos”
- Pasirink pajamų rūšį – „Pajamos iš finansinių priemonių perleidimo” (kodas 14)
- Įvesk kiekvieno sandorio duomenis: pirkimo data, pardavimo data, įsigijimo kaina, pardavimo kaina
- Sistema automatiškai apskaičiuoja prieaugį ir mokestį
Vienas praktinis patarimas – jei sandorių buvo daug (pvz., aktyviai prekiavai per metus), galima naudoti XML importą. Daugelis brokerių (Interactive Brokers, Trading 212 ir kt.) leidžia eksportuoti sandorių istoriją, kurią galima adaptuoti VMI formatui. Tai sutaupo daug laiko.
Jei naudoji užsienio brokerį, reikia pačiam surinkti visus duomenis iš brokerio ataskaitos. Rekomenduoju tai daryti ne balandžio pabaigoje, o kiekvieną mėnesį ar bent ketvirtį – taip išvengsi skubėjimo ir klaidų.
Užsienio brokeriai ir dvigubo apmokestinimo vengimas
Daugelis lietuvių investuotojų naudoja užsienio brokerius – Interactive Brokers, DEGIRO, Trading 212, Revolut ir panašius. Čia atsiranda papildomų klausimų.
Pirmiausia – ar brokeris jau išskaičiavo mokestį? Dauguma užsienio brokerių to nedaro Lietuvos rezidentams (išimtis – dividendai iš JAV akcijų, kuriems taikomas 15% JAV mokestis prie šaltinio). Jei mokestis buvo išskaičiuotas užsienyje, Lietuvoje jis gali būti įskaičiuotas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su daugiau nei 50 šalių. Tai reiškia, kad jei JAV jau buvo išskaičiuota 15% nuo dividendų, Lietuvoje papildomai mokėti nereikia (nes Lietuvos tarifas taip pat 15%). Bet tai reikia teisingai pažymėti deklaracijoje.
Kitas svarbus dalykas – valiutos kursas. Jei pirkau akcijų už dolerius, konvertuoti į eurus reikia pagal oficialų ECB kursą sandorio dieną. Tai gali šiek tiek komplikuoti skaičiavimus, bet yra privaloma.
Praktinis patarimas: Interactive Brokers pateikia labai išsamias ataskaitas, iš kurių galima gauti visą reikalingą informaciją. DEGIRO taip pat turi metinę ataskaitą. Prieš pildant deklaraciją, atsisiųsk metinę ataskaitą ir turėk ją po ranka.
Kaip teisėtai sumažinti mokesčius
Tai turbūt labiausiai dominanti dalis. Ir čia nėra jokių pilkų schemų – tik teisėtos galimybės, kurias numato Lietuvos mokesčių teisė.
1. Nuostolių kompensavimas
Jau minėjome, bet pakartosime: nuostoliai iš vieno sandorio mažina pelną iš kito. Dar daugiau – jei per metus patyriai nuostolį, jį galima perkelti į kitus metus (iki 5 metų). Tai vadinama nuostolių perkėlimu. Jei 2024 metais patyriai 1 000 eurų nuostolį, o 2025 metais uždirbo 1 500 eurų, apmokestinamas prieaugis bus tik 500 eurų.
2. Neapmokestinamasis minimumas
500 eurų per metus – tai nedaug, bet jei esi pradedantysis investuotojas, tai gali reikšti, kad visiškai nemoki mokesčio. Planuok sandorius taip, kad realizuotas pelnas per metus neviršytų šios ribos, jei tai įmanoma.
3. Investavimas per III pensijų pakopą
Tai ne tiesiogiai akcijų prekyba, bet verta žinoti – investicijos per III pensijų pakopą (pensijų kaupimo sutartys) yra apmokestinamos palankiau. Be to, įmokos gali būti atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų.
4. Sandorių laiko planavimas
Jei metų pabaigoje matai, kad realizuotas pelnas jau didelis, gali apsvarstyti – ar verta parduoti nuostolingas pozicijas iki gruodžio 31 d., kad sumažintum bendrą prieaugį? Tai legali strategija, vadinama „tax loss harvesting”.
5. Teisingas išlaidų įtraukimas
Daugelis žmonių pamiršta, kad brokerio komisiniai, sandorių mokesčiai ir net kai kurios kitos su investavimu susijusios išlaidos gali būti įtrauktos į įsigijimo ar pardavimo kainą, taip sumažinant apmokestinamąjį prieaugį.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti – bei kodėl verta tai padaryti teisingai
Baigiant šią temą, verta pakalbėti ne tik apie tai, ką daryti, bet ir apie tai, ko nedaryti. Ir apie tai, kodėl visa tai apskritai svarbu.
Dažniausia klaida – visiškas ignoravimas. Žmonės mano, kad jei brokeris yra užsienio, VMI apie tai nežinos. Tai klaidinga nuostata. VMI aktyviai keičiasi informacija su kitų šalių mokesčių institucijomis, o nuo 2023 metų daugelis brokerių privalo teikti informaciją apie klientų pajamas pagal DAC7 direktyvą. Rizika būti sugautam auga.
Antra klaida – neteisingas sandorių apskaičiavimas. Žmonės pamiršta įtraukti komisinių, naudoja neteisingą valiutos kursą arba painioja FIFO ir vidurkio metodus. Rezultatas – arba permokamas mokestis, arba sumokama per mažai.
Trečia klaida – dividendų pamiršimas. Kapitalo prieaugis – tai viena dalis, bet dividendai – atskira. Jei gauni dividendus iš užsienio akcijų, juos taip pat reikia deklaruoti, net jei mokestis jau buvo išskaičiuotas prie šaltinio.
Ketvirta klaida – per vėlyvas pradėjimas. Jei visus sandorius bandai suskaičiuoti balandžio 30 d., tikimybė suklysti yra daug didesnė. Rekomenduoju vesti sandorių žurnalą visus metus – paprasčiausią Excel lentelę su data, akcija, pirkimo/pardavimo kaina ir komisiniais.
Galiausiai – jei situacija sudėtinga (daug sandorių, kelios šalys, dividendai, nuostolių perkėlimas), verta kreiptis į mokesčių konsultantą. Tai kainuoja kelis šimtus eurų, bet gali sutaupyti tiek pat arba daugiau, o svarbiausia – suteikia ramybę, kad viskas padaryta teisingai.
Akcijų prekyba ir investavimas yra puikus būdas kurti turtą ilguoju laikotarpiu. Mokesčiai – tai tiesiog dalis žaidimo taisyklių. Ir kai supranti taisykles, jos nebebaido. Tiesiog reikia šiek tiek laiko ir tvarkos.
