Kas tie opcionai ir kodėl jie nėra tik „turtingųjų žaislas”
Daugelis lietuvių, pradedančių domėtis investicijomis, opcionus laiko kažkuo egzotišku – finansiniu instrumentu, kuriuo naudojasi tik Volstryto bankai ir milijardieriai. Tai mitas, kurį reikia išsklaidyti nuo pat pradžių. Opcionai – tai tiesiog sutartis, suteikianti teisę (bet ne pareigą) nupirkti arba parduoti tam tikrą turtą už iš anksto sutartą kainą iki tam tikros datos. Viskas.
Žinoma, velnias slypi detalėse. Opcionai gali būti ir paprastas draudimo įrankis, ir spekuliatyvus svertas, ir pajamų generavimo mechanizmas – priklausomai nuo to, kaip juos naudoji. Lietuviui, kuris iki šiol tik pirko ETF per Swedbank ar laikė pinigus terminuotame indėlyje, opcionų pasaulis iš pradžių gali atrodyti kaip kita planeta. Bet ta planeta yra visiškai pasiekiama.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie teorines formules ar graikiškas raides (delta, gamma, theta – apie jas truputį vėliau, bet be panikos). Kalbėsime apie tai, kaip realiai lietuviai gali pradėti naudoti opcionus, kokios platformos prieinamos, kokių klaidų vengti ir kaip šis instrumentas gali papildyti investicinį portfelį.
Call ir Put – du žodžiai, kuriuos reikia suprasti prieš viską kita
Prieš kalbant apie strategijas ir platformas, reikia tvirtai suprasti dvi pagrindines sąvokas. Viskas opcionų pasaulyje sukasi aplink šiuos du tipus.
Call opcionas – tai teisė nupirkti aktyvą (akcijas, ETF, žaliavą) už iš anksto sutartą kainą. Jei tu manai, kad „Apple” akcijų kaina kils, gali nusipirkti call opcioną. Jei kaina tikrai pakyla virš sutartos ribos (vadinamos strike kaina), tu uždirbi. Jei ne – prarandate tik sumokėtą premiją (opcionu kainą).
Put opcionas – priešingai, tai teisė parduoti aktyvą už iš anksto sutartą kainą. Tai klasikinis draudimo įrankis. Turi „Apple” akcijų ir bijai, kad rinka kris? Nusiperki put opcioną – jei kaina krinta, tavo put opcionas tampa vertingesnis ir kompensuoja nuostolius portfelyje.
Paprastas pavyzdys: „Tesla” akcija šiandien kainuoja 200 USD. Tu manai, kad per tris mėnesius ji pasieks 250 USD. Nusiperki call opcioną su 220 USD strike kaina. Už šią teisę sumoki, tarkime, 5 USD (tai yra premija). Jei „Tesla” pakyla iki 260 USD, tavo opcionas yra vertas bent 40 USD – uždirbai 35 USD iš 5 USD investicijos. Bet jei „Tesla” lieka ties 200 USD ar krinta, prarandate tuos 5 USD. Viskas.
Svarbu suprasti: kai perki opcioną, tavo maksimalus nuostolis yra tik sumokėta premija. Kai parduodi opcioną (tai vadinama „writing”), situacija sudėtingesnė – apie tai kalbėsime vėliau.
Kokios platformos prieinamos Lietuvos gyventojams
Čia prasideda praktinė dalis, kuri daugeliui lietuvių yra didžiausias galvos skausmas. Ne visos populiarios opcionų platformos prieinamos ES gyventojams, o ypač lietuviams. Tačiau variantų yra.
Interactive Brokers (IBKR) – tai be abejo numeris vienas pasirinkimas rimtam opcionų prekiautojui Lietuvoje. Platforma veikia ES, priima lietuvius, siūlo plačiausią opcionų asortimentą – nuo amerikiečių akcijų iki Europos indeksų. Komisiniai yra konkurencingi, o platforma turi ir lietuvišką klientų aptarnavimą. Minusas – platforma nėra pati paprasčiausia pradedantiesiems. Tačiau yra „IBKR Lite” versija, kuri šiek tiek draugiškesnė.
Tastyworks (dabar Tastytrade) – amerikietiška platforma, sukurta specialiai opcionų prekybai. Deja, nuo 2021 metų ji nebeaptarnauja ES klientų dėl reguliacinių reikalavimų. Tai didelė žala lietuviams, nes ši platforma buvo viena geriausių pagal UX ir edukaciją.
Saxo Bank – prieinamas Lietuvoje, siūlo opcionus, bet komisiniai yra aukštesni nei IBKR. Tinka tiems, kurie nori „vieno langelio” sprendimo su geresnės kokybės klientų aptarnavimu lietuvių kalba.
Degiro – populiari tarp lietuvių dėl žemų komisinių akcijų prekybai, tačiau opcionų galimybės labai ribotos. Galima prekiauti tik Europos biržų opcionais, o asortimentas mažas. Amerikiečių akcijų opcionai neprieinami.
Praktinė rekomendacija: jei rimtai žiūri į opcionų prekybą, pradėk nuo Interactive Brokers. Taip, reikia laiko išmokti platformą, bet ilgainiui tai atsipirks. Pradėk su „paper trading” (virtualiais pinigais) – IBKR turi šią funkciją ir ji puikiai tinka praktikai be rizikos.
Graikų abėcėlė be panikos – delta, theta ir draugai
Opcionų pasaulyje yra keturios pagrindinės „graikų” raidės, kurias reikia suprasti. Jos apibūdina, kaip opcionu kaina reaguoja į įvairius veiksnius. Nekalbėsime apie matematinius modelius – tik apie tai, ką tai reiškia praktiškai.
Delta – parodo, kiek pasikeičia opciono kaina, kai pagrindinio aktyvo kaina pakinta 1 USD. Delta 0.5 reiškia, kad jei akcija pakyla 1 USD, tavo call opcionas brangsta 0.50 USD. Delta taip pat grubiai rodo tikimybę, kad opcionas baigs „in the money” (t.y. bus pelningas). Delta 0.3 = maždaug 30% tikimybė.
Theta – tai laiko irimas. Kiekvieną dieną opcionas praranda šiek tiek vertės vien dėl to, kad artėja jo galiojimo pabaiga. Theta yra opciono pirkėjo priešas ir pardavėjo draugas. Jei perki opcioną, laikas dirba prieš tave. Jei parduodi – laikas dirba tau.
Vega – parodo, kaip opciono kaina reaguoja į nepastovumo (volatility) pokyčius. Kai rinkoje yra baimė ir nepastovumas auga, opcionų kainos kyla. Tai svarbu suprasti prieš perkant opcionus prieš svarbius įvykius (pajamų ataskaitos, Fed posėdžiai) – dažnai po įvykio nepastovumas krinta ir opcionas praranda vertę net jei kainų judėjimas buvo teisingas.
Gamma – tai deltos pokyčio greitis. Pradedantiesiems tai mažiau svarbu, bet žinoti reikia: didelė gamma reiškia, kad opcionas labai jautriai reaguoja į kainos pokyčius, ypač artėjant galiojimo pabaigai.
Praktinis patarimas: pradedant prekiauti opcionais, daugiausia dėmesio skirkite deltai ir theta. Supratę šiuos du, jau galite priimti pagrįstus sprendimus. Vega ir gamma – tai sekantis žingsnis.
Strategijos, kurios tinka lietuviams – nuo paprasčiausių iki sudėtingesnių
Opcionų strategijų yra dešimtys. Bet pradedančiajam reikia trijų-keturių, kurios duoda realią naudą be per didelės rizikos. Štai ką rekomenduoju.
Covered Call – pajamų generavimas iš turimų akcijų. Tai viena populiariausių strategijų tarp ilgalaikių investuotojų. Jei turi 100 „Apple” akcijų, gali parduoti call opcioną su aukštesne strike kaina ir gauti premiją. Jei akcija nepasiekia strike kainos – premija lieka tavo. Jei pasiekia – parduodi akcijas už sutartą kainą (kas taip pat nėra blogai). Ši strategija generuoja papildomas pajamas iš jau turimo portfelio. Metinė grąža gali siekti 5-15% papildomai prie dividendų.
Cash-Secured Put – akcijų pirkimas su nuolaida. Jei nori nusipirkti „Microsoft” akcijų, bet manai, kad kaina šiek tiek per aukšta, gali parduoti put opcioną. Gauni premiją dabar. Jei akcija krinta iki tavo strike kainos – esi „priverstas” nusipirkti akcijas, bet už mažesnę kainą nei šiandien (ir dar turi gautą premiją). Jei kaina nekrinta – premija lieka tau. Tai elegantiškas būdas pirkti akcijas su efektyvia nuolaida.
Long Call arba Long Put – kryptinė spekuliacija. Paprasčiausias būdas spekuliuoti su opcionais. Manai, kad rinka kris? Perki put opcioną ant S&P 500 ETF. Manai, kad konkreti akcija šoks po pajamų ataskaitos? Perki call opcioną. Maksimalus nuostolis – sumokėta premija. Maksimalus pelnas – teoriškai neribojamas (call atveju). Tačiau statistiškai dauguma opcionų baigiasi beverčiai – tai reikia suprasti.
Bull Put Spread – ribota rizika, ribotas pelnas. Šiek tiek sudėtingesnė strategija, bet labai naudinga. Parduodi put opcioną su aukštesne strike kaina ir perki put opcioną su žemesne strike kaina. Gauni premiją, bet tavo maksimalus nuostolis yra ribotas skirtumo tarp strike kainų. Puikiai tinka, kai manai, kad rinka neis žemyn, bet nori apsisaugoti nuo katastrofinio scenarijaus.
Mokesčiai ir reguliavimas – ką lietuviui reikia žinoti
Čia dalis, kurią daugelis ignoruoja, bet ji yra labai svarbi. Lietuvoje opcionų prekyba apmokestinama kaip ir kitos investicijos, tačiau yra keletas niuansų.
Pagal Lietuvos mokesčių teisę, pajamos iš opcionų prekybos priskiriamos prie kapitalo prieaugio ir apmokestinamos 15% GPM tarifu. Tačiau svarbu suprasti, kaip skaičiuojamas pelnas ir nuostolis. Jei parduodi opcioną ir gauni premiją, ta premija yra pajamos. Jei vėliau opcionas brangsta ir turi jį atpirkti brangiau – tai nuostolis, kuris kompensuoja pajamas.
Sudėtingiau su amerikiečių opcionais per IBKR – čia gali atsirasti ir JAV mokesčių klausimų. Paprastai lietuviams, turintiems W-8BEN formą (kurią IBKR prašo užpildyti), JAV mokesčiai nėra taikomi kapitalo prieaugiui pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį tarp Lietuvos ir JAV.
Praktinė rekomendacija: naudokite apskaitos programėlę arba Excel lentelę visoms opcionų operacijoms fiksuoti. IBKR pateikia detalias ataskaitas, kurias galima eksportuoti. Kasmet pateikiant GPM deklaraciją, reikės nurodyti visas pajamas ir nuostolius. Jei prekyba aktyvi – verta pasitarti su mokesčių konsultantu, nes opcionų apskaita turi specifinių niuansų.
Dar vienas svarbus aspektas: ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) reguliavimas riboja svertą mažmeninių investuotojų opcionų prekybai. Tai reiškia, kad kai kurios strategijos, populiarios JAV, Europoje yra ribojamos arba reikalauja „profesionalaus investuotojo” statuso. IBKR leidžia prašyti šio statuso, jei atitinkate tam tikrus kriterijus (portfelio dydis, patirtis, sandorių skaičius).
Dažniausios klaidos, kurias daro pradedantieji
Kalbant su lietuviais, kurie bandė opcionus ir „sudegė”, pastebima keletas pasikartojančių klaidų. Geriau mokytis iš kitų.
Per trumpas galiojimo laikas. Pradedantieji dažnai perka opcionus, kurių galiojimas baigiasi per savaitę ar dvi. Taip, jie pigesni. Bet theta (laiko irimas) juos naikina žaibiškai. Rekomenduoju pradedantiesiems rinktis opcionus su bent 30-60 dienų iki galiojimo pabaigos. Tai suteikia daugiau laiko, kad kainų judėjimas pasitvirtintų.
Per mažas likvidumas. Ne visi opcionai vienodai likvidūs. Jei perkate opcioną ant mažos kompanijos, kurios opcionų rinka neaktyvi, galite susidurti su dideliu bid-ask spreadu. Tai reiškia, kad jau pirkdami mokate didelę „slėptą” kainą. Laikykitės didelių, likvidžių akcijų ir ETF – SPY, QQQ, AAPL, MSFT, AMZN.
Nepastovumo ignoravimas. Pirkti opcioną prieš pat pajamų ataskaitą atrodo logiškai – kaina judės! Bet opcionų premijos prieš tokius įvykius būna labai išpūstos. Po ataskaitos nepastovumas krinta ir opcionas praranda vertę net jei kainų judėjimas buvo teisingas. Šis reiškinys vadinamas „volatility crush”.
Per didelė pozicijų dalis. Opcionai yra sverto instrumentas. Niekada neskirkite daugiau nei 5-10% portfelio spekuliatyviai opcionų pozicijai. Covered calls ir cash-secured puts – tai kitas reikalas, nes jie yra konservatyvesnės strategijos.
Pardavimas be padengimo (naked selling). Parduoti call opcioną be turimų akcijų – tai „naked call”. Teoriškai nuostolis neribojamas. Tai ne pradedantiesiems. Visada pradėkite nuo covered strategijų.
Nuo teorijos prie pirmojo sandorio – kaip pradėti neprarandant proto
Gerai, supranti teoriją. Turi IBKR paskyrą. Ką daryti toliau? Štai konkretus veiksmų planas.
Pirmas žingsnis – aktyvuokite „paper trading” paskyrą IBKR. Tai virtualūs pinigai, realios rinkos sąlygos. Prekiaukite bent 1-2 mėnesius virtualiai. Tikrinkite savo strategijas, mokykitės platformos funkcijų, stebėkite, kaip keičiasi opcionų kainos. Tai nemokama mokykla.
Antras žingsnis – pradėkite nuo covered calls, jei jau turite akcijų. Tai pats saugiausias įėjimas į opcionų pasaulį. Jei turite bent 100 to paties emitento akcijų, galite parduoti vieną call opcioną (vienas opcionas = 100 akcijų). Rinkitės strike kainą, kuri yra 5-10% aukščiau dabartinės kainos, ir galiojimą 30-45 dienas. Stebėkite, kas vyksta.
Trečias žingsnis – edukacija. Geriausi šaltiniai anglų kalba: „Options as a Strategic Investment” (Lawrence McMillan) – tai biblija opcionų pasaulyje. Tastytrade YouTube kanalas – nemokamas, kokybiškas turinys. „The Options Playbook” – nemokama knyga internete, puikiai tinka pradedantiesiems. Lietuviškai specifinio turinio apie opcionus beveik nėra, tad anglų kalba čia būtina.
Ketvirtas žingsnis – pradėkite mažai. Pirmieji realūs sandoriai turėtų būti minimalūs. Vienas covered call, vienas cash-secured put. Jokių sudėtingų spread strategijų, jokio naked selling. Tikslas – suprasti procesą, ne uždirbti daug.
Penktas žingsnis – veskite žurnalą. Kiekvienas sandoris – kodėl jį sudarėte, kokia buvo hipotezė, koks rezultatas. Po trijų mėnesių peržiūrėkite. Tai pats greičiausias būdas tobulėti.
Opcionai kaip portfelio dalis, o ne atskiras azartas
Pats didžiausias mentalinis posūkis, kurį reikia padaryti – nustoti galvoti apie opcionus kaip apie kazino ir pradėti galvoti apie juos kaip apie portfelio valdymo įrankį. Geriausi opcionų naudotojai nėra spekuliantai – jie yra portfelio valdytojai, kurie naudoja opcionus pajamoms generuoti, rizikai valdyti ir pozicijoms optimizuoti.
Įsivaizduokite tokį scenarijų: turite 50 000 EUR portfelį, investuotą į ETF ir akcijas. Kas mėnesį parduodate covered calls ant savo akcijų pozicijų – gaunate 200-400 EUR papildomų pajamų. Kai rinkoje yra korekcija ir norite papildyti pozicijas, parduodate cash-secured puts – gaunate premiją ir potencialiai nuperkate akcijas pigiau. Kai rinkoje yra didelis nepastovumas ir bijai trumpalaikio kritimo, nusiperki put opcioną kaip draudimą.
Tai nėra azartas. Tai portfelio valdymas su papildomais įrankiais. Ir tai yra pasiekiama lietuviui su vidutinio dydžio portfeliu – nereikia būti milijonieriumi.
Žinoma, opcionai nėra tinka visiems. Jei jūsų investavimo strategija – „nusipirkti ir pamiršti” su mėnesiniais ETF pirkimais, opcionai gali tik komplikuoti gyvenimą. Bet jei esate aktyvesnis investuotojas, domitės rinkų dinamika ir norite daugiau kontrolės bei papildomų pajamų galimybių – opcionai yra verta mokytis.
Lietuvos investavimo kultūra sparčiai auga. Vis daugiau žmonių investuoja ne tik per pensijų fondus, bet ir savarankiškai. Opcionai yra natūralus kitas žingsnis tiems, kurie jau išmoko akcijų ir ETF pagrindus. Svarbu tik neperšokti etapų – suprasti pagrindus, praktikuoti virtualiai, pradėti konservatyviai ir augti laipsniškai. Tie, kurie „sudega” su opcionais, dažniausiai praleidžia vieną ar kelis šiuos žingsnius.
