Kas iš tikrųjų yra Intrastat ir kodėl tai rūpi jūsų verslui
Jei prekiaujate su ES šalimis ir jūsų apyvarta viršija tam tikras ribas, greičiausiai jau esate girdėję žodį „Intrastat”. Bet daugelis verslininkų šį terminą girdi, linksi galva ir… toliau nieko nedaro, kol neateina laiškas iš mokesčių inspekcijos. Taip nutinka dažniau, nei norėtųsi pripažinti.
Intrastat – tai statistinė ataskaitų sistema, skirta stebėti prekių judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Paprasčiau tariant: kai jūsų įmonė perka prekes iš Vokietijos ar parduoda jas į Lenkiją, ES nori žinoti, kas, kiek ir už kiek juda per sienas. Ne dėl muitų – muitų ES viduje nėra – bet dėl statistikos, ekonominės analizės ir bendros rinkos stebėsenos.
Sistema veikia nuo 1993 metų, kai ES panaikino muitinės kontrolę vidaus sienose. Iki tol duomenis rinko muitinės. Po to reikėjo naujo mechanizmo – taip ir atsirado Intrastat. Lietuvoje šią sistemą administruoja Lietuvos statistikos departamentas kartu su Valstybine mokesčių inspekcija.
Svarbu suprasti: Intrastat nėra mokestinė prievolė tiesiogine prasme. Tai statistinė ataskaita. Bet jos nepateikimas gali baigtis baudomis, o klaidingų duomenų teikimas – dar rimtesnėmis problemomis. Taigi, nors tai „tik statistika”, žiūrėti į ją pro pirštus tikrai neverta.
Kada jūsų įmonė privalo teikti Intrastat ataskaitas
Čia prasideda dalis, kuri daugeliui sukelia galvos skausmą – slenkstinės vertės. Ne kiekviena įmonė, prekiaujanti ES viduje, privalo teikti Intrastat. Yra nustatytos ribos, kurias viršijus atsiranda prievolė.
Lietuvoje šiuo metu taikomi šie statistiniai slenkstiai:
- Įvežimas (arrivals) – kai per kalendorinius metus iš kitų ES šalių įvežtų prekių vertė viršija nustatytą ribą
- Išvežimas (dispatches) – kai per kalendorinius metus į kitas ES šalis išvežtų prekių vertė viršija nustatytą ribą
Šios ribos periodiškai keičiasi, todėl konkrečius skaičius visada reikia tikrinti Lietuvos statistikos departamento svetainėje arba VMI puslapyje. Orientacinė riba paprastai yra kelių šimtų tūkstančių eurų apyvartoje, bet tikslus skaičius – patikrinkite patys, nes tai keičiasi.
Praktinis patarimas: net jei šiuo metu nesiekiate slenksčio, sekite savo apyvartą. Jei artėjate prie ribos, geriau iš anksto pasiruošti – susipažinti su sistema, pasikalbėti su buhalteriu – nei staiga sužinoti, kad jau privalėjote teikti ataskaitas prieš tris mėnesius.
Dar vienas niuansas: slenkstis vertinamas atskirai įvežimui ir išvežimui. Galite viršyti vieną, bet ne kitą. Tokiu atveju teikiate tik tą ataskaitą, kurios slenkstį viršijote. Tai dažnai stebina verslininkus, kurie mano, kad viskas arba nieko.
Kaip atrodo Intrastat ataskaita ir ką reikia žinoti prieš ją pildant
Intrastat ataskaita teikiama kas mėnesį – tai svarbu. Ne kartą per ketvirtį, ne kartą per metus. Kiekvieną mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos (tikslią datą visada patikrinkite, nes ji gali šiek tiek skirtis). Jei birželį turėjote sandorių, liepos 10 d. jau turėtų būti pateikta ataskaita.
Ką reikia nurodyti ataskaitoje? Štai pagrindiniai laukai:
- CN kodas (Combined Nomenclature) – aštuonženklis prekių klasifikacijos kodas. Tai bene sudėtingiausia dalis daugeliui verslininkų.
- Prekių aprašymas – trumpas paaiškinimas, kas tai per prekė
- Šalies partnerės kodas – iš kurios šalies įvežta arba į kurią išvežta
- Sandorio pobūdis – ar tai pirkimas-pardavimas, grąžinimas, nemokamas perdavimas ir t.t.
- Transporto rūšis – kaip prekės buvo gabentos (kelių, oro, jūrų transportu)
- Statistinė vertė – prekių vertė eurais
- Grynasis svoris – kilogramais
- Papildomas kiekis – kai kurioms prekėms reikalingas (pvz., litrais, vienetais)
CN kodas – tai tikra galvos skausmų priežastis. Kiekviena prekė turi savo kodą, ir jų yra tūkstančiai. Neteisingas kodas – klaida ataskaitoje. Jei prekiaujate keliolika skirtingų produktų kategorijų, teks skirti laiko kiekvienos teisingam klasifikavimui. Geriausia tai padaryti vieną kartą kokybiškai, o ne kiekvieną mėnesį spėlioti.
Praktinis patarimas: sukurkite savo prekių sąrašą su atitinkamais CN kodais. Tai vienkartinis darbas, kuris vėliau sutaupys daug laiko. Kodus galite rasti Europos Komisijos TARIC duomenų bazėje arba pasikonsultuoti su muitinės brokeriumi.
Elektroninė prekyba ir Intrastat – kur slypi spąstai
E-komercija ir Intrastat – tai tema, apie kurią kalbama vis dažniau, nes internetinė prekyba tarp ES šalių auga milžinišku tempu. Ir čia yra keletas dalykų, kurie gali nustebinti net patyrusius e-komercijos verslininkus.
Pirma, jei parduodate per tokias platformas kaip Amazon FBA, Zalando ar panašias, situacija gali būti sudėtingesnė. Kai siunčiate prekes į Amazon sandėlį kitoje ES šalyje (pvz., Vokietijoje), tai jau yra prekių judėjimas tarp ES valstybių – net jei dar nieko neparduodavote. Šis „perkėlimas” taip pat gali patekti į Intrastat.
Antra, dropshipping modelis kelia savų klausimų. Jei jūsų tiekėjas Lenkijoje tiesiogiai siunčia prekes jūsų klientui Prancūzijoje, o jūs esate Lietuvoje – kas teikia Intrastat? Atsakymas priklauso nuo to, kaip struktūruotas sandoris ir kas yra oficialus prekių savininkas judėjimo metu. Čia tikrai verta pasikonsultuoti su specialistu, nes universalaus atsakymo nėra.
Trečia, grąžinimai. E-komercijoje grąžinimų procentas gali siekti 20-30% ar net daugiau. Kiekvienas grąžinimas iš kitos ES šalies – tai taip pat sandoris, kurį gali tekti nurodyti Intrastat ataskaitoje. Sandorio pobūdžio kodas bus kitoks (grąžinimas), bet ignoruoti šių srautų negalima.
Jei naudojate e-komercijos platformą (Shopify, WooCommerce, Magento ir pan.), verta patikrinti, ar yra integracijos su apskaitos programomis, kurios gali automatiškai rinkti reikiamus duomenis Intrastat ataskaitoms. Tai gali sutaupyti daug rankų darbo.
Kaip praktiškai organizuoti Intrastat ataskaitų teikimą
Gerai, jūs žinote, kad privalote teikti Intrastat. Ką dabar? Yra keletas kelių, ir kiekvienas tinka skirtingo dydžio bei sudėtingumo verslams.
Pirmasis kelias – viską daryti patiems. Lietuvos statistikos departamentas turi elektroninę sistemą, per kurią galima teikti ataskaitas. Tai nemokama, bet reikalauja laiko ir žinių. Tinka mažoms įmonėms su nedideliu sandorių skaičiumi ir aiškia prekių nomenklatūra.
Antrasis kelias – perduoti buhalteriui. Daugelis buhalterių jau žino, kaip dirbti su Intrastat. Bet ne visi – todėl iš karto paklausite, ar jūsų buhalteris turi patirties su šia sistema. Jei ne, galbūt verta ieškoti kito arba bent jau papildomai konsultuotis.
Trečiasis kelias – specializuotas outsourcing. Yra įmonių, kurios specializuojasi būtent Intrastat ir muitinės dokumentų tvarkyme. Jei turite didelį sandorių srautą arba sudėtingą prekių asortimentą, tai gali būti ekonomiškai pagrįstas sprendimas.
Ketvirtasis kelias – automatizacija. Jei naudojate ERP sistemą (SAP, Microsoft Dynamics, Navision ir pan.), dažnai yra moduliai arba integracijos, kurios automatiškai generuoja Intrastat ataskaitas iš pirkimo-pardavimo duomenų. Tai geriausias sprendimas vidutinėms ir didelėms įmonėms.
Keli praktiniai patarimai, nepriklausomai nuo pasirinkto kelio:
- Laikykite visus prekių judėjimo dokumentus (sąskaitas faktūras, CMR važtaraščius, pakavimo lapus) – jie bus reikalingi tikrinant duomenis
- Nustatykite aiškų procesą, kas ir kada renka duomenis – mėnesio pabaigoje neturėtų būti skubėjimo ir chaoso
- Reguliariai tikrinkite, ar jūsų CN kodai vis dar aktualūs – nomenklatūra atnaujinama kasmet sausio 1 d.
- Saugokite pateiktų ataskaitų kopijas – rekomenduojama bent 5 metus
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Po metų darbo su Intrastat sistema daugelis verslininkų prisipažįsta, kad iš pradžių darė tas pačias klaidas. Čia jos – kad jums nereikėtų mokytis ant savo klaidų.
Klaida Nr. 1: Neteisingi CN kodai. Tai pati dažniausia problema. Žmonės pasirenka „artimą” kodą arba naudoja per platų kodą, kai reikia konkretesnio. Pavyzdžiui, „elektronikos” kodas, kai reikia konkretaus „nešiojamųjų kompiuterių” kodo. Statistikos departamentas gali paprašyti patikslinti, o sistemingos klaidos – tai jau rimtesnė problema.
Klaida Nr. 2: Statistinės vertės skaičiavimas. Statistinė vertė nėra tas pats, kas sąskaitos faktūros suma. Ji turi apimti transporto ir draudimo išlaidas iki ES sienos (CIF principas įvežimui) arba iki išvežimo vietos (FOB principas išvežimui). Daugelis tiesiog nurodo sąskaitos sumą – tai nėra visada teisinga.
Klaida Nr. 3: Sandorių praleidimas. Ypač dažna e-komercijoje – žmonės pamiršta įtraukti grąžinimus, nemokamus pavyzdžius, prekes perdirbimui ir pan. Intrastat apima ne tik įprastus pirkimo-pardavimo sandorius.
Klaida Nr. 4: Vėlavimas. Ataskaita turi būti pateikta iki kito mėnesio 10 d. Daugelis tai pamiršta arba atideda. Vėlavimas – tai baudos. Baudos nėra milžiniškos, bet tai pinigai, kuriuos galėjote išleisti geriau.
Klaida Nr. 5: Šalies partnerės nustatymas. Reikia nurodyti šalį, iš kurios prekės faktiškai buvo išsiųstos (ne šalį, kurioje registruotas pardavėjas). Jei vokiečių įmonė siunčia prekes iš Lenkijos sandėlio – partnerė yra Lenkija, ne Vokietija.
Intrastat ir PVM – kaip šios dvi sistemos susijusios
Čia daugelis verslininkų susipainoja, nes PVM ir Intrastat yra atskiros sistemos, bet jos glaudžiai susijusios ir duomenys jose turi sutapti. Mokesčių inspekcija tai tikrina.
Kai teikiate PVM deklaraciją, joje nurodote ES vidaus sandorius – pirkimus iš ES šalių (įsigijimus) ir pardavimus į ES šalis (tiekimus). Intrastat ataskaitoje nurodote tuos pačius prekių srautus, tik su daugiau detalių. Jei PVM deklaracijoje rodote, kad nupirkote prekių iš ES šalių už 500 000 eurų, o Intrastat ataskaitoje ta suma labai skiriasi – tai raudonas signalas.
Tačiau yra ir skirtumų. Ne visi PVM sandoriai patenka į Intrastat (pvz., paslaugos – ne, tik prekės). Ir ne visi Intrastat sandoriai yra PVM apmokestinami (pvz., prekių judėjimas tarp tos pačios įmonės sandėlių skirtingose šalyse). Taigi tai nėra paprastas „nukopijuok iš PVM deklaracijos” procesas.
Praktinis patarimas: bent kartą per ketvirtį palyginkite PVM deklaracijos ir Intrastat ataskaitų duomenis. Jei matote didelių neatitikimų, geriau išsiaiškinti priežastis patiems, nei laukti, kol tai pastebės mokesčių inspekcija.
Dar vienas svarbus momentas: PVM mokėtojai, prekiaujantys ES viduje, privalo turėti PVM mokėtojo kodą ir jį nurodyti sandoriuose. Intrastat ataskaitoje taip pat naudojamas jūsų PVM mokėtojo kodas. Jei jūsų partneris neturi galiojančio ES PVM kodo, tai jau kelia klausimų ir PVM, ir Intrastat kontekste.
Kai statistika tampa strateginiu įrankiu – ir kaip tai panaudoti savo naudai
Daugelis verslininkų Intrastat laiko tik biurokratine našta. Bet yra ir kitas požiūris – ir jis gali būti naudingas.
Intrastat duomenys yra viešai prieinami suvestinės statistikos pavidalu. Eurostat skelbia informaciją apie prekių srautus tarp ES šalių pagal produktų kategorijas. Tai reiškia, kad galite pamatyti, kiek ir kokių prekių iš Lietuvos eksportuojama į Vokietiją, kiek importuojama iš Italijos ir pan. Tai vertinga rinkos žvalgyba, kuri yra visiškai nemokama.
Jei planuojate plėstis į naują ES rinką, Intrastat/Eurostat duomenys gali padėti suprasti, ar ta rinka jau yra prisotinta, kokie konkurentai ten veikia (bent jau iš kurių šalių jie atvyksta), kokios yra prekių kainos tendencijos.
Be to, tvarkinga Intrastat ataskaitų istorija – tai ir jūsų įmonės patikimumo rodiklis. Bankai, investuotojai, potencialūs partneriai žino, kad įmonės, kurios tvarkingai tvarko visą dokumentaciją, yra patikimesnės. Tai smulkmena, bet ji sudaro bendrą vaizdą.
Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: Intrastat duomenys gali padėti optimizuoti jūsų pačių logistiką. Kai sistemingai fiksuojate, iš kur ir kiek prekių atvyksta, pastebite tendencijas – galbūt vienas tiekėjas nuolat vėluoja, galbūt tam tikros prekių kategorijos turi sezoniškumą, kurį verta atsižvelgti planuojant atsargas.
Taigi, užuot žiūrėję į Intrastat kaip į dar vieną popierių, kurį reikia užpildyti ir pamiršti, pabandykite pažiūrėti į jį kaip į duomenų šaltinį. Jūs vis tiek renkate tuos duomenis – kodėl jų nenaudoti?
Galų gale, prekyba su ES šalimis – tai viena didžiausių galimybių, kurias turi Lietuvos verslas. 450 milijonų vartotojų, be muitų, be valiutų konvertavimo, su aiškiomis taisyklėmis. Intrastat yra tiesiog viena tų taisyklių kaina. Ir kai ją supranti, ji nėra tokia baisi, kaip atrodo iš pradžių.
