Kas iš tikrųjų laimi ilgame žaidime
Kalbant apie investavimą, žmonės paprastai skyla į dvi stovyklas. Vieni tiki, kad reikia dirbti – analizuoti įmones, sekti rinkas, pirkti ir parduoti tinkamu laiku. Kiti sako: tiesiog nusipirk visą rinką ir pamiršk. Šis ginčas trunka dešimtmečius, o abu pusių šalininkai turi savo argumentų, savo skaičių ir savo istorijų apie tai, kaip jų strategija veikia.
Bet čia yra problema – daugelis žmonių renkasi strategiją remdamiesi emocijomis, o ne duomenimis. Arba dar blogiau – renkasi tai, kas skamba įdomiau. O investavime „įdomu” dažnai reiškia „brangiau” arba „rizikingiau”.
Šiame straipsnyje pabandysime išnagrinėti abu metodus be gražbylystės – su konkrečiais skaičiais, realiais pavyzdžiais ir praktinėmis rekomendacijomis, kurios padės jums nuspręsti, kas tinka jūsų situacijai.
Indeksinis investavimas: kas tai ir kodėl tai veikia
Indeksinis investavimas reiškia, kad jūs perkate fondą, kuris seka tam tikrą rinkos indeksą – pavyzdžiui, S&P 500, kuriame yra 500 didžiausių JAV įmonių. Kai perkate tokį fondą, jūs iš esmės perkate mažą gabalėlį kiekvienos tų įmonių. Apple, Microsoft, Amazon, Google – viskas viename pakete.
Idėja paprasta: užuot bandžius atspėti, kuri įmonė augs, jūs tiesiog statote ant to, kad ekonomika apskritai augs. Ir istoriškai – ji auga. S&P 500 per pastaruosius 30 metų vidutiniškai grąžino apie 10-11% per metus. Tai ne kiekvienais metais – buvo ir -38% (2008-aisiais), ir +32% (2013-aisiais). Bet ilgalaikis vidurkis yra solidus.
Indeksiniai fondai turi keletą esminių privalumų:
- Žemos išlaidos. Populiarių indeksinių ETF mokesčiai siekia 0,03-0,20% per metus. Tai reiškia, kad nuo 10 000 eurų per metus mokate 3-20 eurų. Aktyviai valdomi fondai ima 1-2%, o kartais ir daugiau.
- Diversifikacija. Perkant S&P 500 fondą, jūs automatiškai esate diversifikuotas per 500 įmonių ir keliolika sektorių.
- Paprastumas. Nereikia sekti naujienų, analizuoti finansinių ataskaitų ar nerimauti dėl kiekvieno rinkos judėjimo.
- Mokesčių efektyvumas. Kadangi fondas retai perka ir parduoda akcijas, mokestiniai įvykiai yra minimalūs.
Johnas Bogle, Vanguard įkūrėjas ir indeksinio investavimo tėvas, mėgdavo sakyti: „Nerask adatą šieno kupetoje. Tiesiog nusipirk visą šieno kupetą.” Ir šis principas pasirodė esąs labai galingas.
Aktyvi prekyba: žavesys ir realybė
Aktyvi prekyba – tai kai jūs (arba fondo valdytojas) aktyviai renkasi, kurias akcijas pirkti ir kada parduoti. Tikslas – aplenkti rinką. Gauti daugiau nei tie 10% per metus, kuriuos duoda indeksas.
Ir čia prasideda įdomiausia dalis. Teoriškai tai skamba puikiai – juk jei galima analizuoti įmones, rasti neįvertintas, nusipirkti prieš kitus ir parduoti brangiau, tai turėtų veikti, ar ne?
Problema ta, kad duomenys sako ką kita. SPIVA (S&P Indices Versus Active) ataskaita, kuri lyginamas aktyviai valdomus fondus su indeksais, kasmet rodo panašius rezultatus: per 15 metų laikotarpį apie 85-92% aktyviai valdomų fondų atsilieka nuo savo lyginamojo indekso. Tai ne vienerių metų statistika – tai ilgalaikis, nuoseklus modelis.
Kodėl taip nutinka? Keletas priežasčių:
- Kaštai. Aktyvus valdymas kainuoja. Analitikai, portfelio valdytojai, sandorių komisiniai – visa tai ėda grąžą. Jei fondas ima 1,5% per metus, jis turi aplenkti rinką 1,5% tik tam, kad sulygiuotų su indeksu.
- Rinka yra efektyvi. Kai tūkstančiai profesionalių investuotojų analizuoja tas pačias įmones, informacija greitai atsispindi kainose. Rasti tikrą „paslėptą vertę” yra labai sunku.
- Elgsenos klaidos. Net profesionalai priima emocinius sprendimus – perka per aukštai, parduoda per žemai, reaguoja į trumpalaikes naujienas.
Tai nereiškia, kad aktyvūs investuotojai visada pralaimi. Yra tokių kaip Warrenas Buffettas ar Peteris Lynchas, kurie dešimtmečiais aplenkė rinką. Bet jie yra išimtys, ne taisyklė. Ir net Buffettas savo testamente nurodė, kad jo žmonai paliktas turtas turėtų būti investuotas į S&P 500 indekso fondą.
Mokesčiai ir kaštai: skirtumas, kuris sudaro skirtumą
Daugelis žmonių nepakankamai rimtai žiūri į investavimo kaštus. Ir tai yra rimta klaida. Leiskite parodyti konkrečiai.
Tarkime, jūs investuojate 50 000 eurų 30 metų laikotarpiui. Rinkos grąža – 8% per metus.
- Indeksinis fondas su 0,10% mokesčiu: galutinė suma apie 490 000 eurų
- Aktyviai valdomas fondas su 1,50% mokesčiu: galutinė suma apie 370 000 eurų
Skirtumas – 120 000 eurų. Dėl mokesčio skirtumo, kuris atrodo nereikšmingas. Tai yra sudėtinių palūkanų magija, bet veikianti prieš jus.
Be valdymo mokesčių, aktyviai prekiaujant dar atsiranda:
- Sandorių komisiniai – kiekvieną kartą perkant ar parduodant
- Bid-ask spread – skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos
- Mokesčiai nuo kapitalo prieaugio – Lietuvoje 15% nuo pelno, ir kiekvieną kartą parduodant akcijas šis mokestis gali būti aktyvuotas
Indeksinis investuotojas, kuris tiesiog laiko fondą, mokesčius nuo kapitalo prieaugio moka tik tada, kai parduoda. Aktyvus prekiautojas – kiekvieną kartą, kai uždaro pelningą poziciją. Laikui bėgant, šis skirtumas tampa labai reikšmingas.
Psichologinis faktorius: kodėl mes patys sau esame didžiausia kliūtis
Čia reikia būti sąžiningais. Net jei turėtumėte tobulą strategiją, vis tiek galėtumėte ją sugadinti savo elgesiu. Ir tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl indeksinis investavimas veikia – jis sumažina galimybes priimti blogas emocines sprendimas.
Elgsenos finansų tyrimai rodo, kad vidutinis investuotojas gauna žymiai mažesnę grąžą nei fondas, kuriame jis investuoja. Kodėl? Nes žmonės perka, kai rinka kyla (kai visi kalba apie tai, kaip gerai sekasi), ir parduoda, kai rinka krenta (kai visi bijo). Tai klasikinė „pirkti brangiai, parduoti pigiai” strategija.
Dalton Financial tyrimai rodo, kad per 20 metų S&P 500 grąžino apie 9,5% per metus, bet vidutinis investuotojas į akcijų fondus gavo tik apie 5,2% per metus. Skirtumas – elgsena.
Aktyvi prekyba šią problemą dar labiau paaštrinta. Kai aktyviai prekiaujate, jūs nuolat priimate sprendimus. O kiekvienas sprendimas yra galimybė suklysti. Kiekviena naujienų antraštė, kiekvienas rinkos judėjimas tampa potencialiu trigeriu impulsyviam veiksmui.
Indeksinis investavimas, ypač kombinuotas su automatiniais reguliariais įnašais (dollar-cost averaging principas), iš esmės pašalina šią problemą. Jūs tiesiog nustatote automatinį pervedimą kiekvieną mėnesį ir negalvojate apie tai. Rinka krito? Jūs nusipirkote daugiau vienetų už tą pačią sumą. Rinka kilo? Jūsų portfelis auga. Jūs nieko nedarote ir tai yra teisingas dalykas.
Kada aktyvi prekyba gali turėti prasmę
Būtų nesąžininga sakyti, kad aktyvi prekyba visada yra bloga idėja. Yra situacijų, kai ji gali turėti prasmę – bet reikia būti labai atviriems sau dėl savo galimybių ir tikslų.
Mažesnės rinkos ir nišiniai segmentai. Efektyvios rinkos hipotezė geriausiai veikia didelėse, likvidžiose rinkose kaip S&P 500. Mažesnių įmonių (small-cap) segmente, besivystančiose rinkose ar specifiniuose sektoriuose informacija gali būti mažiau prieinama, o kainų neefektyvumų – daugiau. Čia aktyvus valdymas teoriškai turi daugiau galimybių.
Specifinės žinios. Jei dirbate tam tikroje pramonėje ir tikrai suprantate ją geriau nei vidutinis analitikas, galbūt galite identifikuoti galimybes, kurių kiti nemato. Bet būkite sąžiningi – ar tikrai turite tokią informacinę pranašumą?
Portfelio valdymas mokesčių tikslais. Kartais aktyvus valdymas gali padėti optimizuoti mokesčius – pavyzdžiui, realizuojant nuostolius tam, kad kompensuotumėte pelną (tax-loss harvesting). Tai nėra spekuliacija, bet aktyvus portfelio tvarkymas.
Trumpalaikiai tikslai. Jei jums reikia pinigų per 2-3 metus, indeksinis investavimas gali būti per rizikingas dėl galimų rinkos svyravimų. Čia gali būti prasmingesnė konservatyvesnė, aktyviau valdoma strategija.
Tačiau net ir šiais atvejais reikia atsakyti sau į klausimą: ar mano potenciali papildoma grąža kompensuos papildomus kaštus, laiką ir riziką? Dažniausiai atsakymas yra „ne”.
Praktinis kelias: kaip pradėti ir ką konkrečiai daryti
Teorija yra gerai, bet ką konkrečiai daryti? Štai praktinis planas žmogui, kuris nori pradėti investuoti protingai.
1. Pasirinkite brokerį. Lietuviams prieinami keli geri variantai. Interactive Brokers yra vienas pigiausių ir patikimiausių – tinka tiems, kurie rimtai žiūri į investavimą. Degiro yra populiarus dėl žemų komisinių. Swedbank ir SEB turi savo investavimo platformas – patogios, bet brangesnės. Freedom24 taip pat populiarėja Baltijos šalyse.
2. Pasirinkite fondus. Pradedantiesiems rekomenduočiau paprastą portfelį:
- Vanguard FTSE All-World ETF (VWCE) – pasaulinis akcijų fondas, apimantis ~3700 įmonių iš viso pasaulio. Mokestis 0,22% per metus.
- Arba iShares Core MSCI World ETF (IWDA) – išsivysčiusių rinkų fondas. Mokestis 0,20% per metus.
Vienas fondas gali būti visas jūsų portfelis. Nereikia komplikuoti.
3. Nustatykite automatinį investavimą. Kiekvieną mėnesį, kai gaunate algą, automatiškai perveskite nustatytą sumą į investicinę sąskaitą ir nusipirkite fondą. 50, 100, 500 eurų – svarbu nuoseklumas, ne suma.
4. Nežiūrėkite į portfelį per dažnai. Rimtai. Kuo rečiau tikrinate, tuo mažesnė tikimybė, kad padarysite impulsyvų sprendimą. Kartą per ketvirtį – daugiau nei pakanka.
5. Rebalansavimas. Kartą per metus patikrinkite, ar jūsų portfelio struktūra atitinka planą. Jei akcijų dalis per didelė – parduokite šiek tiek ir nusipirkite obligacijų (jei tokių turite). Tai viskas.
6. Mokesčiai Lietuvoje. Svarbu žinoti: Lietuvoje kapitalo prieaugio mokestis yra 15%. Tačiau yra lengvata – jei akcijas ar ETF laikote ilgiau nei 3 metus ir jų vertė neviršija 500 eurų per metus, mokesčio nėra. Ilgalaikiai investuotojai gali naudotis šia lengvata optimizuodami pardavimo laiką.
Kai paprastumas yra pati geriausia strategija
Grįžkime prie esminio klausimo: indeksinis investavimas ar aktyvi prekyba? Duomenys kalba gana aiškiai. Didžioji dauguma aktyvių fondų valdytojų – profesionalų su milijoniniais biudžetais, komandomis analitikų ir pažangiausiomis technologijomis – nepajėgia nuosekliai aplenkti indekso. Ką tai sako apie vidutinį individualų investuotoją, kuris prekiauja laisvalaikiu, remdamasis naujienomis ir intuicija?
Tai nereiškia, kad aktyvi prekyba yra neįmanoma ar kad visi aktyvūs investuotojai pralaimi. Bet tai reiškia, kad tikimybės nėra jūsų pusėje. Ir investavime, kaip ir versle, tikimybės yra labai svarbios.
Indeksinis investavimas yra nuobodus. Ir tai yra jo stiprybė. Nėra jaudinančių istorijų apie tai, kaip nuspėjote, kad kažkokia įmonė sprogs. Nėra adrenalino, kai rinka juda. Yra tik lėtas, nuoseklus turto kaupimas, kuris per 20-30 metų gali paversti vidutines pajamas solidžiu finansiniu saugumu.
Jei vis dėlto norite aktyviai prekiauti – ir tai yra jūsų teisė – darykite tai su „žaidimų pinigais”. Skirkite 5-10% portfelio eksperimentams, o likusius 90% laikykite indeksiniuose fonduose. Taip patenkinsite norą „daryti kažką”, bet nerizikuosite savo finansine ateitimi.
Galiausiai, geriausias investavimo planas yra tas, kurio galite laikytis. Jei indeksinis investavimas jums atrodo per nuobodus ir žinote, kad mėginsite „optimizuoti” kiekvieną kartą, kai rinka svyruos – galbūt reikia ieškoti vidurio kelio. Bet jei galite priimti paprastumą kaip strategiją, o ne trūkumą – ilgalaikiai rezultatai dažniausiai kalbės patys už save.
