Pradžia / Mažmeninė prekyba / Sezoniniai darbuotojai prekyboje

Sezoniniai darbuotojai prekyboje

Lapkričio pradžia, ir kiekvienas prekybos centro vadovas Lietuvoje jau žino, kas laukia. Black Friday, paskui Kalėdos, paskui sausio išpardavimai – trys mėnesiai, kai prekybos apyvarta gali padvigubėti, o darbuotojų, kurie tą apyvartą aptarnauja, dažnai lieka tiek pat, kiek buvo rugpjūtį. Būtent čia į sceną žengia sezoniniai darbuotojai – tema, apie kurią kalbama daug, bet retai giliai.

Iš tikrųjų sezoniniai darbuotojai jau seniai nebėra tik prekybos centrų kasininkai per Kalėdas. Tai ir sandėlių komplektuotojai internetinėse parduotuvėse per lapkritį, ir kurjeriai, kurių poreikis išauga tris kartus per kelias savaites, ir konsultantai drabužių parduotuvėse vasaros išpardavimų metu. Verslas, kuris nemoka su jais dirbti, praranda pinigus – tiek tiesiogiai, tiek per prarastą klientų pasitikėjimą, kai eilėje prie kasos stovi dešimt žmonių, o dirba vienas kasininkas.

Kodėl be jų tiesiog neapsieisi

Pabandykime pažiūrėti į skaičius. Vidutinė internetinė parduotuvė Lietuvoje per Black Friday savaitę gauna 4-7 kartus daugiau užsakymų nei įprastą savaitę. Fizinės prekybos vietos per gruodžio 20-24 dienas aptarnauja tiek klientų, kiek per visą mėnesį įprastu metu. Jeigu darbuotojų skaičius nesikeičia, nutinka tai, ko bijo kiekvienas verslo savininkas – aptarnavimo kokybė krenta stačiu kampu.

Klientas, kuris laukė prie kasos 20 minučių arba negavo atsakymo iš klientų aptarnavimo per tris dienas, dažniausiai negrįžta. Ir tai nėra hipotetinis scenarijus – tai realybė, kurią patiria dešimtys Lietuvos internetinių parduotuvių kiekvieną gruodį. Sezoniniai darbuotojai nėra prabanga ar papildoma išlaida, kurią būtų galima atidėti. Tai tiesiog dalis matematikos – jeigu nori uždirbti daugiau per sezoną, turi turėti resursų tą papildomą srautą aptarnauti.

Įdomu tai, kad daugelis verslų vis dar planuoja sezoninį personalą paskutinę minutę. Lapkričio viduryje pradedama ieškoti žmonių, kurie turėtų dirbti jau po dviejų savaičių. Rezultatas – prastesnė atranka, mažiau laiko apmokymui ir didesnė tikimybė, kad naujokas suklys būtent tada, kai klientų srautas didžiausias.

Kada tikrai reikia pradėti ieškoti

Praktika rodo, kad optimalus laikas pradėti sezoninio personalo paiešką – mažiausiai 6-8 savaitės prieš piko sezoną. Tai reiškia, kad jeigu planuoji Black Friday ir Kalėdų sezoną, atranka turėtų prasidėti rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, o ne lapkritį, kai jau visi konkurentai skelbia tuos pačius skelbimus ir kovoja dėl tų pačių kandidatų.

Vasaros sezonui – panašiai. Jeigu turi vasarnamio prekes, sportinį inventorių ar bet kokią prekybą, kuri smarkiai auga gegužę-liepą, planuoti reikia jau kovą-balandį. Studentai, kurie ieško vasaros darbo, apsisprendžia anksti, ir geriausius kandidatus pasiima tie, kas pasiūlė pirmi.

Yra dar viena praktinė detalė, kurią daugelis pamiršta – konkurencija dėl sezoninių darbuotojų vyksta ne tik tarp prekybos įmonių. Kalėdų sezonu su tavimi konkuruoja pašto tarnybos, logistikos centrai, net ir renginių organizatoriai. Kuo anksčiau pasiūlai aiškias sąlygas, tuo didesnė tikimybė, kad geras kandidatas pasirinks būtent tave, o ne susigundys pirmu pasiūlymu, kuris pasitaikys po savaitės.

Ką iš tikrųjų ieško sezoniniai darbuotojai

Čia dažnai daroma klaida – manoma, kad sezoniniam darbuotojui rūpi tik atlyginimas. Iš dalies taip, bet ne tik. Studentams ir jauniems žmonėms, kurie sudaro didelę dalį sezoninės darbo jėgos, svarbus lankstumas – galimybė dirbti pagal grafiką, kuris nesikerta su paskaitomis ar egzaminais. Tiems, kurie ieško papildomo pajamų šaltinio prie pagrindinio darbo, svarbus aiškumas – kiek valandų, kokiu grafiku, kada mokamas atlyginimas.

Realybė tokia, kad sezoninis darbas dažnai turi blogą reputaciją – žmonės tikisi chaoso, prasto vadovavimo, spaudimo be paaiškinimo. Verslas, kuris sugeba tą įvaizdį sulaužyti – aiškiai paaiškina, ko tikimasi, apmoko prieš pirmą pamainą, suteikia normalias darbo sąlygas – gauna geresnius kandidatus ir mažiau tekstą personalo.

  • Aiškus grafikas iš anksto, ne „prisitaikysime pagal poreikį”
  • Konkurencingas atlyginimas, ne minimalus, tik dėl to, kad „sezoninis”
  • Trumpas, bet konkretus apmokymas prieš pirmą darbo dieną
  • Aiškiai apibrėžta pareigų riba – kad naujokas nesijaustų metamas į vandenį be gelbėjimosi rato

Vienas praktinis stebėjimas iš darbo su prekybos tinklais – kai darbuotojui iš pirmos dienos paaiškinama ne tik ką daryti, bet ir kodėl tai svarbu klientui, motyvacija ir aptarnavimo kokybė kyla ženkliai. Sezoninis darbuotojas, kuris jaučiasi tik „papildoma darbo jėga”, dirba kitaip nei tas, kuris supranta savo vaidmenį komandoje.

Apmokymas per tris dienas – realu ar ne

Vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu iš prekybos vadovų – kaip apmokyti žmogų per savaitgalį, kai jis pirmadienį jau turės stovėti prie kasos ar komplektuoti užsakymus. Atsakymas – realu, jeigu apmokymo procesas iš anksto suplanuotas, o ne improvizuojamas vietoje.

Geriausiai veikia trumpi, konkretūs moduliai. Ne dviejų valandų paskaita apie įmonės istoriją, o pusvalandis apie kasos sistemą, pusvalandis apie dažniausiai užduodamus klientų klausimus, pusvalandis praktikos su prižiūrėtoju šalia. Internetinės parduotuvės, kurios samdo sandėlio darbuotojus sezonui, dažnai naudoja vaizdo instrukcijas – trumpi klipai, kuriuos naujokas gali peržiūrėti telefone prieš pirmą pamainą, sutaupo valandas gyvo apmokymo.

Svarbus momentas – sezoniniam darbuotojui nereikia žinoti visko. Reikia žinoti tai, kas užtikrina, kad jis nesugadins klientui patirties ir neatliks kritinės klaidos (pavyzdžiui, neteisingai apdorotas grąžinimas ar neteisingai suvestas užsakymas). Viskas kita gali būti išmokta darbo eigoje, palaipsniui.

Sutartys, mokesčiai ir tai, ko dažnai nepastebi

Lietuvoje sezoninis darbas dažniausiai įforminamas terminuota darbo sutartimi arba, trumpesniems laikotarpiams, pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, jeigu kalbame apie savarankiškai dirbančius asmenis. Prekybos įmonės dažniausiai renkasi terminuotą sutartį – tai suteikia aiškumo abiem pusėms, kada darbo santykiai baigiasi, ir apsaugo nuo nesusipratimų dėl „kada mane atleis”.

Svarbu nepamiršti – net trumpalaikė sutartis privalo atitikti darbo kodekso reikalavimus dėl minimalaus atlyginimo, darbo laiko normų ir poilsio dienų. Kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad sezoniniam darbuotojui galima taikyti kitokias, „lengvesnes” taisykles – tai netiesa, ir tokia praktika gali baigtis nemalonumais su Valstybine darbo inspekcija.

Kita praktinė detalė – jeigu planuoji, kad sezoninis darbuotojas vėliau taptų nuolatiniu, verta tai aptarti sutarties pasirašymo metu, bet neįsipareigoti konkrečiai. Geriausia formuluotė – „sėkmingai baigus sezoninį laikotarpį, svarstysime galimybę pasiūlyti nuolatinę poziciją”. Tai motyvuoja žmogų dirbti geriau, bet neriboja tavo, kaip darbdavio, laisvės vertinti situaciją objektyviai.

Kaip technologijos palengvina sezoninio personalo valdymą

Šiandien sezoninio personalo valdymas be technologinių įrankių atrodo keistai – panašiai kaip vesti apskaitą popieriuje 2024 metais. Grafikų sudarymo programos, kurios leidžia darbuotojams patiems pasirinkti pamainas iš turimo sąrašo, sutaupo vadovui valandas kiekvieną savaitę. Automatizuotos apmokymo platformos, kuriose naujokas gali peržiūrėti medžiagą savo tempu, sumažina apmokymo laiką be kokybės nuostolių.

E-komercijos versle, kur sandėlio ir logistikos personalas per sezoną gali padvigubėti ar patrigubėti, ypač svarbu turėti sistemą, kuri leidžia greitai priskirti užduotis, sekti produktyvumą ir identifikuoti, kur reikia papildomos pagalbos. Kai naujas komplektuotojas dirba lėčiau nei patyręs darbuotojas, sistema, rodanti realaus laiko duomenis, leidžia vadovui greitai reaguoti – perkelti žmogų į paprastesnę užduotį arba priskirti mentorystę.

Komunikacijos įrankiai, tokie kaip bendri pokalbių kanalai Slack ar panašiose platformose, taip pat pasiteisina – naujokas gali greitai gauti atsakymą į klausimą, o ne laukti, kol praeis pro šalį vadovas. Tai skamba kaip smulkmena, bet per intensyvų sezoną kiekviena sutaupyta minutė virsta realiais pinigais.

Kai sezoninis darbuotojas tampa geriausia investicija

Yra vienas dalykas, kurį daugelis verslų praleidžia pro akis – geriausi nuolatiniai darbuotojai dažnai ateina būtent iš sezoninių gretų. Žmogus, kuris atėjo dirbti Kalėdoms ir per tą laiką parodė iniciatyvą, greitai mokėsi ir gerai bendravo su klientais, dažnai yra geresnis kandidatas į nuolatinę poziciją nei tas, kurį atrenki vien pagal CV ir vieną pokalbį.

Praktiškai tai reiškia, kad sezoninis laikotarpis gali veikti kaip pratęstas bandomasis laikotarpis – matai žmogų realiose darbo sąlygose, spaudimo metu, bendraujantį su tikrais klientais. Tai daug informatyviau nei bet koks interviu klausimas apie „kaip elgtumėtės streso situacijoje”.

Verslai, kurie sistemingai stebi sezoninių darbuotojų rezultatus ir po sezono pasiūlo geriausiems nuolatines pozicijas, sutaupo ir laiko, ir pinigų, kurie kitaip būtų išleisti naujai atrankai. Tai taip pat siunčia signalą likusiems sezoniniams darbuotojams – jeigu gerai dirbsi, čia yra ateitis, o ne tik trys mėnesiai ir sudie.

Vietoj tradicinės pabaigos – ką verta įsidėmėti į kišenę

Jeigu iš viso šio teksto reikėtų išsinešti tik kelis dalykus, tai būtų štai kas. Pirma – planuok anksčiau, nei norėtum. Sezoninio personalo paieška, kuri prasideda paskutinę minutę, visada duoda prastesnį rezultatą nei ta, kuri pradėta su rezervu. Antra – neapgaudinėk savęs, kad sezoniniam darbuotojui reikia mažiau dėmesio nei nuolatiniam. Iš tikrųjų reikia kitokio dėmesio – greitesnio, konkretesnio, bet ne mažiau kokybiško.

Trečia – technologijos šiandien nėra prabanga, o būtinybė, ypač jeigu dirbi e-komercijoje ir tavo sandėlio ar aptarnavimo komanda per sezoną auga kelis kartus. Ketvirta – žiūrėk į sezoninius darbuotojus kaip į potencialius nuolatinius komandos narius, o ne kaip į laikiną resursą, kurį pamiršai iškart po sausio 10-osios.

Ir galiausiai – atsimink, kad kiekvienas sezoninis darbuotojas, kuris išeina iš tavo įmonės su gera patirtimi, yra tavo ambasadorius. Jis papasakos draugams, paliks atsiliepimą, o gal net sugrįš kitą sezoną jau kaip patyręs darbuotojas, kurio nereikia mokyti nuo nulio. Prekyba, ypač sezoninė, yra žmonių verslas – ir kaip elgiesi su žmonėmis piko metu, tiesiogiai atsispindi tavo verslo rezultatuose, nesvarbu, ar kalbame apie fizinę parduotuvę, ar apie sandėlį, iš kurio kasdien išvažiuoja šimtai siuntinių.