Kas iš tikrųjų yra svertas ir kodėl visi apie jį kalba
Jei bent kartą domėjotės finansų rinkomis, forex prekyba ar kriptovaliutomis, tikriausiai girdėjote žodį „svertas” arba angliškai „leverage”. Ir greičiausiai girdėjote dvi visiškai skirtingas versijas: vieni sako, kad tai geriausias būdas greitai uždirbti, kiti – kad tai greičiausias kelias prarasti viską iki paskutinio cento. Tiesa, kaip dažniausiai būna, yra kažkur per vidurį, bet arčiau antrosios versijos nei daugelis norėtų pripažinti.
Svertas prekyboje reiškia paprastą dalyką: jūs valdote poziciją, kuri yra didesnė nei jūsų faktiškai turimas kapitalas. Brokeris arba birža jums „paskolina” likusią sumą, kad galėtumėte atidaryti didesnę poziciją. Pavyzdžiui, jei turite 1000 eurų ir naudojate 10:1 svertą, galite valdyti 10 000 eurų vertės poziciją. Skamba gerai, tiesa? Problema ta, kad tai veikia abiem kryptimis.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie tai, kaip „greitai praturtėti” naudojant svertą – tokių straipsnių internete yra per daug. Kalbėsime apie tai, kaip svertas iš tikrųjų veikia, kokios rizikos yra realios (ne teorinės), ir ką daryti, jei vis tiek nusprendžiate jį naudoti.
Kaip svertas veikia praktikoje – skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Paimkime konkretų pavyzdį. Tarkime, prekiaujate EUR/USD valiutų pora. Be sverto, nusipirkote 1000 eurų vertės poziciją. Kursas pakyla 2% – jūs uždirbate 20 eurų. Neblogas rezultatas, bet ne tas, kuris verčia mesti darbą.
Dabar tas pats scenarijus su 50:1 svertu (toks yra prieinamas daugelyje forex brokerių). Jūsų 1000 eurų kontroliuoja 50 000 eurų poziciją. Tas pats 2% kilimas reiškia 1000 eurų pelną – jūs padvigubinote savo kapitalą per vieną sandorį. Štai kodėl žmonės myli svertą.
Bet dabar kita pusė. Kursas krenta 2%. Be sverto – prarandate 20 eurų. Su 50:1 svertu – prarandate 1000 eurų. Visą savo kapitalą. Ir jei kursas krenta 2,1% – jūs esate minuse, o brokeris reikalauja papildomų lėšų (tai vadinama „margin call”).
Štai kodėl svarbu suprasti vieną paprastą tiesą: svertas nepakeičia rinkos tikimybių. Jis tiesiog padidina kiekvieno judesio poveikį jūsų sąskaitai. Jei jūsų strategija laimi 60% laiko be sverto, ji laimės 60% laiko ir su svertu. Bet tie 40% pralaimėjimų su dideliu svertu gali sunaikinti visą pelną, kurį uždirbote per laimėjimus.
Skirtingų rinkų sverto galimybės ir taisyklės
Svarbu žinoti, kad svertas skiriasi priklausomai nuo to, kur ir kuo prekiaujate. Europos Sąjungoje, po ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) reguliavimo, mažmeniniai klientai forex rinkoje gali naudoti maksimaliai 30:1 svertą pagrindinėms valiutų poroms ir tik 2:1 kriptovaliutoms. Tai buvo didelis pokytis, kuris daugeliui brokerių labai nepatiko, bet iš tikrųjų apsaugojo nemažai pradedančiųjų investuotojų.
Kriptovaliutų biržos, ypač tos, kurios veikia už ES reguliavimo ribų, siūlo iki 100:1 ar net 125:1 svertą. Binance, Bybit, OKX – visos jos turi futures prekyba su tokiais svertais. Ir tai yra tikrai pavojinga teritorija, ypač kriptovaliutų rinkoje, kuri ir be sverto gali per dieną pajudėti 10-20%.
CFD (Contract for Difference) prekyboje akcijomis ES reguliuojamose platformose maksimalus svertas yra 5:1 pagrindinėms akcijoms ir 2:1 mažiau likvidžioms. Tai jau daug protingesniai, nors vis tiek reikia žinoti, ką darai.
Tradicinė akcijų rinka siūlo maržos prekyba, kur paprastai galite skolintis iki 50% pozicijos vertės – tai efektyviai reiškia 2:1 svertą. Tai yra pats konservatyviausias variantas ir, atvirai kalbant, daugeliui investuotojų to visiškai pakanka.
Rizikos, apie kurias brokeriai kalba mažiausiai
Visi žino apie pagrindinę riziką – galite prarasti daugiau nei investavote. Bet yra kelios specifinės rizikos, apie kurias kalbama daug mažiau, o jos gali nustebinti net patyrusius prekiautojus.
Overnight financing charges (nakties finansavimo mokestis). Kai laikote svertinę poziciją per naktį, brokeris ima mokestį už „paskolintą” kapitalą. Forex rinkoje tai vadinama swap arba rollover. Kriptovaliutų futures – funding rate. Šie mokesčiai gali atrodyti maži (0,01-0,05% per dieną), bet per mėnesį ar kelis tai gali sudaryti reikšmingą sumą, ypač jei pozicija didelė. Daugelis pradedančiųjų atidaro poziciją, ji juda tinkama kryptimi, bet po kelių savaičių supranta, kad finansavimo mokesčiai „suvalgė” dalį pelno.
Slippage (kainų slydimas). Kai rinka juda greitai – pavyzdžiui, po svarbių ekonominių naujienų – jūsų stop-loss gali būti įvykdytas ne ta kaina, kurią nustatėte, o žymiai blogiau. Tai ypač aktualu mažiau likvidžiose rinkose. Su dideliu svertu net nedidelis slippage gali reikšti žymiai didesnį nuostolį nei planavote.
Likvidavimo kaskados kriptovaliutų rinkoje. Tai fenomenas, kurį matome reguliariai. Kai kriptovaliutos kaina krenta ir pasiekia daugelio prekiautojų likvidavimo lygius, automatiniai likvidavimai sukuria papildomą pardavimo spaudimą, kas sukelia dar daugiau likvidavimų. 2021 metų gegužę per vieną dieną buvo likviduota per 8 milijardų dolerių vertės pozicijų. Jei buvote tarp tų, kurių pozicijos buvo likviduotos, tai nebuvo malonu.
Psichologinis spaudimas. Tai galbūt labiausiai neįvertinta rizika. Kai prekiaujate su dideliu svertu, kiekvienas kainų judėjimas turi daug didesnę emocinę reikšmę. Tai veda prie blogų sprendimų – per anksti uždarote pelningas pozicijas, per ilgai laikote nuostolingas, viršijate savo rizikos ribas bandydami „atsiimti” praradimus. Šis elgesys yra dokumentuotas ir labai paplitęs.
Rizikos valdymas su svertu – ne teorija, o praktika
Jei vis tiek nusprendžiate naudoti svertą, rizikos valdymas nėra pasirinkimas – tai būtinybė. Ir ne teorinis „reikia turėti stop-loss”, o konkretus, disciplinuotas procesas.
Pirma ir svarbiausia taisyklė: niekada neriskuokite daugiau nei 1-2% savo prekybos kapitalo viename sandoryje. Tai reiškia ne 1-2% sverto, o 1-2% faktinių nuostolių, jei sandoris nepavyks. Pavyzdžiui, jei turite 5000 eurų sąskaitą, maksimalus nuostolis viename sandoryje turėtų būti 50-100 eurų. Tai gali atrodyti mažai, bet ši taisyklė leidžia išgyventi ilgą pralaimėjimų seriją ir vis tiek turėti kapitalą tolimesnei prekybai.
Antra: naudokite stop-loss visada, be išimčių. Ir ne „mentalinį” stop-loss, o realų, įvestą į sistemą. Mentalinis stop-loss neveikia, nes kai kaina pasiekia tą lygį, visada atsiranda „gera priežastis” palaukti dar šiek tiek. Tai klasikinis prekybos psichologijos spąstas.
Trečia: apskaičiuokite savo pozicijos dydį prieš kiekvieną sandorį. Formulė paprasta: pozicijos dydis = (sąskaitos dydis × rizikos procentas) / stop-loss dydis. Jei turite 5000 eurų sąskaitą, riskuojate 1% (50 eurų) ir jūsų stop-loss yra 20 pip (apie 0,0020 EUR/USD), tai jūsų pozicija turėtų būti atitinkamo dydžio, kad 20 pip judėjimas reikštų lygiai 50 eurų nuostolį.
Ketvirta: vengkite didinti pozicijas pralaimint. Tai vadinama „averaging down” arba „doubling down” ir tai yra vienas dažniausių būdų, kaip prekiautojų sąskaitos ištuštėja. Logika atrodo paprasta: jei akcija krito 20%, ji dabar „pigesnė”, todėl pirkti daugiau logiška. Bet su svertu tai gali greitai tapti katastrofa.
Kada svertas turi prasmę ir kada ne
Atvirai kalbant, daugumai žmonių svertas neturi prasmės. Jei esate ilgalaikis investuotojas, kuris perka ETF ar akcijas ir laiko jas metų metus, svertas jums nereikalingas. Jūsų pranašumas yra laikas ir sudėtinės palūkanos, o ne sverto efektas.
Svertas gali turėti prasmę profesionaliems trumpalaikio prekybos specialistams, kurie turi aiškią, statistiškai patvirtintą strategiją, griežtą rizikos valdymą ir emocinę discipliną. Tai nėra dauguma žmonių, kurie pradeda prekiauti.
Taip pat yra specifinių atvejų, kur nedidelis svertas gali būti naudojamas protingai. Pavyzdžiui, jei turite portfelį ir norite apsidrausti nuo trumpalaikio kritimo, galite naudoti nedidelę svertinę short poziciją kaip apsaugą. Arba jei prekiaujate labai mažo nepastovumo instrumentais (pavyzdžiui, trumpalaikiais vyriausybės obligacijų futures), nedidelis svertas gali padaryti strategiją ekonomiškai prasmingą.
Bet jei jūsų motyvacija yra „noriu uždirbti daugiau pinigų greičiau” – tai yra blogas pagrindas naudoti svertą. Statistika čia negailestinga: ESMA tyrimai rodo, kad 74-89% mažmeninių CFD klientų praranda pinigus. Ir tai yra po reguliavimo, kuris apribojo svertą. Prieš reguliavimą skaičiai buvo dar blogesni.
Brokerių pasirinkimas ir svertinės prekybos ekosistema
Jei vis tiek nusprendžiate prekiauti su svertu, brokerio pasirinkimas yra kritiškai svarbus. Ir čia reikia būti labai atsargiems, nes ši industrija pritraukia nemažai nesąžiningų veikėjų.
Pirmas dalykas – reguliavimas. Ieškokite brokerių, reguliuojamų patikimų institucijų: FCA (Jungtinė Karalystė), CySEC (Kipras, ES), BaFin (Vokietija), FINRA/SEC (JAV). Reguliuojami brokeriai privalo laikyti klientų lėšas atskirose sąskaitose, kas reiškia, kad jei brokeris bankrutuoja, jūsų pinigai (bent teoriškai) yra apsaugoti.
Antras dalykas – negative balance protection (apsauga nuo neigiamo balanso). ES reguliuojami brokeriai privalo tai siūlyti mažmeniniams klientams. Tai reiškia, kad net jei rinka juda prieš jus labai greitai ir jūsų sąskaita tampa neigiama, brokeris negali reikalauti iš jūsų papildomų pinigų. Tai svarbi apsauga.
Trečias dalykas – spread ir komisiniai. Su svertu net nedideli spread skirtumai gali turėti reikšmingą poveikį. Palyginkite kelis brokerius ir apskaičiuokite realias prekybos išlaidas jūsų tipiniam sandoriui.
Venkite brokerių, kurie agresyviai reklamuoja „aukštus svertus” kaip pagrindinį pranašumą, siūlo nerealiai didelį „welcome bonus” su sudėtingomis išėmimo sąlygomis, arba yra registruoti egzotiškose jurisdikcijose (Vanuatu, Sišeliai ir pan.) be jokio realaus reguliavimo.
Sverto prekyba 2024-aisiais – ko išmokome ir kur einame
Paskutiniai keleri metai buvo įdomus laikotarpis svertinės prekybos pasaulyje. Kriptovaliutų bumas ir žlugimas, meme akcijų fenomenas, reguliavimo griežtinimas – visa tai davė daug pamokų.
Viena iš svarbiausių: technologijos demokratizavo prieigą prie svertinės prekybos, bet nedemokratizavo žinių ir disciplinos, reikalingų jai naudoti. Dabar bet kas gali atsidaryti sąskaitą per 10 minučių ir pradėti prekiauti su 20:1 svertu. Bet tai nereiškia, kad tai yra gera idėja.
Kita pamoka: socialinių tinklų ir „finfluencer” kultūra sukūrė pavojingą aplinką, kur žmonės dalinasi savo laimėjimais (ir slepia pralaimėjimus), o tai sukuria iškraipytą realybės vaizdą. Kai matote, kaip kažkas Tiktoke pasakoja, kaip uždirbo 500% per mėnesį naudodamas svertą, žinokite: jūs nematote visų kitų, kurie prarado viską bandydami tą patį.
Jei esate rimtai suinteresuoti prekiauti su svertu, štai praktinis kelias: pradėkite nuo demo sąskaitos ir prekiaukite joje bent 3 mėnesius. Ne savaitę, o 3 mėnesius. Jei demo sąskaitoje nuolat prarandate pinigus, reali sąskaita su svertu nepadės. Tada, jei demo sąskaitoje rodote nuoseklius rezultatus, pradėkite su minimaliu svertu (2:1 ar 3:1) ir minimaliu kapitalu – tik tiek, kiek galite sau leisti prarasti. Didinkite svertą ir kapitalą tik tada, kai turite bent 6 mėnesių realios prekybos istoriją su teigiamais rezultatais.
Svertas yra įrankis. Kaip ir bet kuris įrankis, jis gali būti naudingas teisingose rankose ir pavojingas neteisingose. Skirtumas tarp profesionalaus prekiautojo ir pradedančiojo dažnai nėra strategija ar rinkos žinios – tai disciplina, rizikos valdymas ir gebėjimas priimti nuostolius be emocijų. Ir būtent šios savybės, o ne svertas pats savaime, lemia sėkmę ar nesėkmę finansų rinkose.
